Žiūrėjau naująsias „Microsoftreklamas ir vis galvojau kad reiktų išreikšti savo nuomonę apie jas savo tinklaraštyje. Pagaliau vėl turiu laiko ir galiu tai padaryti. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šios kompanijos reklamos tikrai neapsakomai pagerėjo. Ką gi, pagaliau ši kompanija užčiupo aukso gyslelę ir atrado reklamų tipą, kurios sužavėjo nemažai žmonių.

Kas mane labiausiai sužavėjo šiose reklamose? Tai, jog rodomos tikros žmonių situacijos, istorijos, jų norai. Žinoma, reklamose neapsieita ir be keleto klaidelių: pirmojoje reklamoje veikėja Lauren „Apple Store“ pavadino „Mac Store“, o šis video parodo, jog ji kompanijos „Apple“ parduotuvėje net nebuvo apsilankiusi, na, ir dar keletas kitų klaidelių. Nepaisant jų, aš su pasimėgavimu laukiu kitų „Laptop Hunters“ reklamų.

Ar dėl reklamų sugrįšiu prie Windows? Tikrai ne, esu visiškai patenkintas savo naujuoju Macbook’u. Tačiau dar kartą norėčiau pasveikinti „Microsoft“ pačiupus aukso gyslelę ir norėčiau sulaukti kokio įdomesnio „Apple“ atsako. Ta proga, kviečiu pažiūrėti visiškai naujai iškeptą jų reklamą su nauja veikėja Sheila, kuri perka nešiojamąjį kompiuterį už 2000$. Tai pirmasis videoklipas, kuriame pati veikėja mini procesorių, RAM ir kitas technikos detales.

Kokia Jūsų nuomonė apie šią reklamų seriją?
P.S. Nekomentuoju „Microsoft“ produktų. Kalbu apie šios kompanijos naująsias reklamas.


Atrodo, jog kompanija “Apple” visai neseniai atidarė savo programų parduotuvę įrenginiams „iPhone“ bei „iPod Touch“ (ji buvo atidaryta 2008-ųjų, liepos 11-ą dieną), tačiau jau prieš keletą dienų buvo parsisiųsta milijardoji programa.  Ir šį milžinišką skaičių minėtajai kompanijai pavyko pasiekti vos per devynis mėnesius!

„Apple“, berods prieš keletą savaičių buvo paskelbusi konkursą milijardinės programos parsisiuntėjui. Parsisiuntęs laimingąją programą jis laimėtų net dešimties tūkstančių dolerių vertės „iTunes Gift Card“ (apsipirkimui „iTunes Store“ parduotuvėje), Time Capsule, iPod touch grotuvą bei naujut naujutėlaitį Macbook Pro kompiuterį.

Laimingasis žmogus, laimėjęs tokių vertingų prizų bei parsisiųsta milijardinė programa kol kas dar nėra paskelbti. Ką gi, didžiausi sveikinimai „Apple“ kompanijai už tokį didelį pasisekimą ir laukiame nugalėtojo paskelbimo! P.S. “9to5mac” tinklaraštis juokauja, jog būtų smagu, jei parsisiųstoji programa būtų „iFart”.

ATNAUJINIMAS: Laimėjusysis yra trylikametis Connor Mulcahey iš Konektikuto valstijos. Plačiau skaitykite štai čia.


(daugiau nuotraukų rasite nuspaudę šią nuorodą)

Na, štai. Pagaliau ir vėl aš sugrįžau, angliškai sakant – online (kaip sakant, “ant laido”). Viso to ilgo nerašymo priežastimi galėčiau prisidengti kaip kompiuterio neturėjimu. Pardaviau savo seną “Asus” (tiesa, kiek girdėjau, pirkėjai labai patenkinti) ir po trijų savaičių gavau savo išsvajotąjį “Apple”

gaminuką “Macbook Aluminum“. Kaip tik iš jo ir rašau. Šiame įraše norėčiau apžvelgti keletą dalykėlių, kuriuos pastebėjau, naudojausi šią savaitę gavęs Macbook’ą.

Pakuotė. Kiekvieną savo žingsnį, “Apple” stengiasi atlikti kuo kruopščiau, tiksliau, geriau ir žinoma, grakšiau. Tai parodo, kad ir sakykime kompiuterio įpakavimas. Dėžutė padaryta su rankenėle, nešimą padarančia bent truputėlį patogesnį. Atidarius, įdėta popierinė perskyra, kurią patraukus lengva išimti kompiuterį. Virš kompiuterio, prie dėžės priklijuotas paminkštinimas, apsaugantis “Macbook” nuo transportavimo defektų. Pats kompiuteris buvo suvyniotas į plastiką. Na, o kiti dalykėliai (įkroviklis, prailgintuvas bei dežutė su diskais ir dokumentacija) buvo taip pats sudėti labai kompaktiškai.

Dydis. Pirmiausia norėčiau apžvelgti kompiuterio dydį. Išėmus iš dėžės ir jį atvertus, mane nustebino jo ganėtinai mažas dydis. Pats atsakęs į Džiugo tweet’ą, dar neturėdamas “Macbook’o”, pamaniau, jog jis paprasčiausiai priprato prie savo didelio, 24 colių “iMac” ir jis jam todėl atrodo mažas, tačiau anksčiau naudojus 15.4 colių nešiojamąjį kompiuterį, jis taip pat man pasirodė mažas. Dabar jau pripratau.

Greitis. Visi techniniai parametrai, mano poreikiams – beveik idealūs. Ir procesorius (2.0Ghz), ir RAM (2Gb) ir kiti. Tačiau visgi norėtųsi kiek didesnio kietojo disko. Nors šiuo metu jo viso ir neišnaudoju, ateityje gali prireikti didesnio. Taigi, planuoju atnaujinti bent iki 320 gigabaitų, o 160 gigabaitų HDD įdėsiu į “HDD spintelę” ir bus išorinis.

Ekranas.  Ekranas iš tiesų šviesus ir ryškus. Patogus viskam: nuo nuotraukų peržiūrėjimo ar redagavimo iki darbo su dokumentais ar naršymo internete. Juodas apvadas aplink jį sukoncentruoja darbui ir neblaško dėmesio. Kaip jau minėjau, galbūt galėtų būti kiek ir didesnis, tačiau tam yra “Macbook pro” ir “iMac”. Ekranas pagamintas iš stiklo. Kiek žinau, nesibraižo taip pat kaip ir “iPod touch” ar “iPod nano”.

Aliuminis. Paėmus į rankas šį kompiuterį, jis tikrai atrodo be galo tvirtas. Visas korpusas padarytas iš vienos, tvirto aliuminio detalės. Tai suteikia ne tik tvirtą kompiuterio įvaizdį, bet ir jausmą. Džiaugiuosi, jog nepirkau plastikinio “Macbook”, nes kai vakar kalbėjom su Beata (internete labiau žinoma kaip ‘katiara‘), ji prasitarė, jog tuo metu buvo klijuojanti savo plastikinį “Macbook” su izoliacija. 

Klaviatūra ir touchpad. Man, asmeniškai šio įrenginuko klaviatūra patiko tikrai labiau nei buvusio “ASUS” kompiuterio, tačiau tiek apie ją ir tepasakyčiau. Daugiau dėmesio vertėtų skirti touchpad’ui. Labai patiko tai, jog visas touchpad’as yra lyg didelis mygtukas. Jame nėra jokių papildomų mygtukų. Tai padaro valdymą patogesnį, nes valdymo “zona” pasidaro žymiai didesnė. Kita šio touchpad’o funkcija – multi-touch. Pasitelkus šią funkciją, galima atlikti įvairius kelių pirštu gestus ir aktyvinti atitinkamą funkciją.

Garsas. Tai turbūt vienas iš nedaugelio dalykų, kurie mane šiame kompiuteryje nuvylė. Tai – garsas. Jis sklinda “iš klaviatūros” ir tikrai nėra puikus. Paprastiems garsams ir paprastam muzikos klausymui galbūt ir tinka, tačiau kam reikia didesnio ir/ar geresnio garso – vertėtų prisijungti ausines ar papildomas kolonėles.

Kita. Štai dar keletas funkcijų, kurios taip pat vertos paminėjimo. Tai magnetizuotas ekrano užvertimas. Kai jau baigi užversti, ekranas lyg “prisiklijuoja” prie korpuso. Tai leidžia į kompiuterius neįmontuoti jokių atidarymui skirtų dalykėlių. Atidaryti taip pat nėra sunku, kadangi šonuose įtaisytos gumelės aplink ekraną. Be to, patiko ir “iSight” internetinė kamera bei mikrofonas, kurie įtaisyti beveik nematomai. Na, o “slot-loading” CD/DVD įrenginukas irgi patiko. Nereikia spausti jokių mygtukų atidarymui, tiesiog įkiši ir viskas. O išėmimui, reikia paspausti mygtuką klaviatūroje. Šone yra ir indikatorius, kuris paspaudus mygtuką rodo kiek baterijos liko. (be to, baterija esu labai patenkintas – “be laidų” galima gyventi apie 6 valandas).

Pabaigai. Kompiuterį nusipirkęs, juo (bent jau iki šiol) tikrai nesigailiu. Tad, jei vis dar dvejojate ar pirkti tokį kompiuterį – tikrai rekomenduoju tai padaryti. Be to, jei turite klausimų – drąsiai klauskite.

P.S. Programinė įranga verta atskiros apžvalgos, todėl greitu metu apžvelgsiu ir ją.


Praeito penktadienio vakarą, tiesiog sėdėjau ir ieškojau įkvėpimo internete ką nors padaryti ar šiaip kokių originalių ir visai smagių idėjų. Tuomet, atsitiktinai užtikau tinklapį, kuriame pateikiamos įvairių visuomenės veikėjų popierinės išklotinės, ir jas išsikirpus, suklijavus galima pasidaryti visai smagų daikčiuką!

Aukšiau paminėtas tinklapis vadinasi „Toy-A-Day“. Pavadinimas truputėlį apgauna, nes kasdien tinklaraščio autorius naujų popierinių žmogelių čia nededa. Pavyzdžiui, šio įrašo rašymo metu paskutinis įdėtas vasario 1 dieną. (pasitaiko įvairių laiko tarpų – įdedama ir po savaitės, ir po dienos, ir po dešimties dienų). Viršuje matote mano iškirptus ir suklijuotus Steve’ą Jobs’ą ir B.Obamą. (jei nuorodos į .pdf failą nėra, žvilgtelėkite į dešiniąją šoninę juostą) Čia rasit ir tokius veikėjus kaip Seth’ą Godin’ą, Homer’į Simpson’ą ir kt.

Bet turiu dar vieną puslapį, kuris mane išvis sužavėjo, ir niekaip negalėjau patikėti kaip gali būti padaromi tokie dalykai iš popieriaus. „Canon Creative Park“ užtikau daug žymių statinių iš popieriaus. Jų įvairenybė tokia: Sidnėjaus Operos Namai, Eifelio bokštas, Sfinksas, Piramidės ir dar.

Prisiminkite – jums prireiks vos tik keturių priemonių: klijų (tiks ir lipalas, bet geriau pieštukiniai), žirklių, popieriaus lapo ir spausdintuvo (tikrai nebūtinas superinis), o linksmybių turėsit visam kokios nors dienos vakarui. Prižadu :)
P.S. Turime ir lietuvį blogerį, kuris blogina būtent apie modeliavimą. Nepatingėkite užsukti!