Blackberry Bold 9700. Mygtukai valdo!

(penktojoje nuotraukoje matote dydžių palyginimą: nuo viršaus – Nokia 2700, Blackberry Bold 9700, iPod Touch)

Kai kas prabildavo apie telefoną Blackberry, visada įsivaizduodavau juodai apsirengusį verslininką, nutaisiusį pasitenkinimą savimi rodančią miną. Paėmęs į rankas šį telefoną tokiu nepasijutau, bet nutariau, kad Blackberry savo rimtą vardą atstovauja neblogai.

Įjungti. Suprasti. Veikti.
Išėmęs iš juodos dėžutės jau degu iš nekantrumo – gražus aparačiukas, norisi jį įjungti. Spusteliu mygtuką, paraudonuoja ekranas ir atsiranda Vodafone užrašas. Vėliau įsijungia vedlys, sakantis, kad nori man padėti. Gerai, sutinku… Tik palauk, o ką reikia daryti, jei noriu „paėjėti“ žemyn? Juk klaviatūroje jokių rodyklių nėra – rodos, apčiupinėjau visą pagrindinį mygtuką. Netrukus pastebiu, kad pats pagrindinis mygtukas ir atstoja visas rodykles. Jis – lyg mažas trackpad kompiuteryje, po kurį važinėjant viską galima valdyti. Patogu.

(nuotraukos, darytos su Blackberry Bold 9700)

Sumanumas. Ar jis Bold 9700 pastebimas?
Įjungtas prietaisas iškart parodo save visu sumanumu – ekrano apačioje puikuojasi elektroninio pašto, interneto naršyklės ikonos. Paspaudus mygtuką su gervuoge, atsidaro pagrindinis meniu – jame atsiskleidžia dar daugiau sumaniajam telefonui būdingų funkcijų. Randu ir GPS, kuris, beje, savo ypatingu funkcionalumu, apart žemėlapių su paprastu pabraižymu kur eiti ir gana tikslaus parodymo, kur dabar esu, nepasižymi (paprastas funkcijas atlieka puikiai – to turbūt ir tereikia verslininkui). Toliau – visai kokybiškas fotoaparačiukas: blykstė, autofokusas ir pikseliomanams svarbi priežastis pirkti telefoną – 3.2 Mpix. Tokių nesvarbių funkcijų kaip telefonas ar žinutės minėti veikiausiai jau ir nebeverta.

Rašymas ir skaitymas.
Pirma užkliūnanti detalė – Blackberry klaviatūra. Ją pamačius iškart užsinorėjau pabandyti ką nors parašyti. Kadangi savo el. paštui naudoju Google Apps, nustatymų vedlys truputėlį pasiožiuoja, bet paskui pasiduoda ir prie ekrano apačioje esančios el.pašto ikonos atsiranda žvaigždutė – vadinasi gavau laišką (su hieroglifais vietoje lietuviškų raidžių). Imsiu ir iškart atrašysiu. Norisi patogumo, bet panašu, kad jo iš šios klaviatūros nelabai išgausi. Šiaip ne taip parašau. Tik va neįsivaizduoju kaip tai padarytų žmogus su stambesniais pirštais.

Naršymas.
Labai įdomu buvo pažiūrėti kaip telefone įgyvendintas naršymas ne lietimu – telefonai su liečiamaisiais ekranais pilasi kaip iš gausybės rago. Nesvarbu: kai kurie pigūs, kartu ir nefunkcionalūs, pusiau veikiantys. Kaip kai kurie sako, „Bele liečiamasis ekraniukas yra, tai pirksiu“. O Blackberry viską puikiai įgyvendino ir mygtukais. Vedžiojant pirštu po pagrindinį trackpad mygtuką jautiesi lyg naršydamas pele.

Verta?
Verslui – neabejotinai. Itin funkcionalus elektroninis paštas, internetas, pilna fizinė klaviatūra, solidu, patvaru, paprastumas - viskas savose vietose. Ne per daug funkcionalu, bet sumanumas išlieka. Paprastam naudojimui – galbūt. Trūksta funkcijų praplėtimo programomis, kaip tai puikiai galima padaryti iPhone, Android telefonuose, na ir dar Nokia. Beje, Blackberry reikalauja specialių planų (Lietuvoje tokius šiuo metu turi Bitė).

Tris savaites pražaidęs su šituo telefonu supratau, kad šiuo metu, pasirodo, galima nusipirkti tikrai neblogą, gana funkcionalų ir patogų telefoną ir be liečiamojo ekrano. Žodžiu, mygtukai vis dar valdo!

Sumažintas Žalgirio mūšis

Anądien el. pašto dėžutėje radau laišką nuo projekto „Žalgiriui 600“ organizatorių. Taip, žinau – Žalgirio mūšiui šiais metais sukanka visi šeši šimtai metų – juk aplinkui girdisi renginių pavadinimai, protingų ir svarbių žmonių kalbos. Bet apie tokio pavadinimo projektą, skirtą toms metinėms, išgirdau pirmą kartą.

Pasirodo, žmonės sugalvojo įdomiai paminėti 600-ąsias Žalgirio mūšio metines – sukurti didžiulį Žalgirio mūšio maketą. Ir ne šiaip sau didelį, o visų 20 kvadratinių metrų milžiną! Tuose 20 kv. metrų turėtų sutilpti apie 1100 kareivukų su autentiška apranga ir ginkluote. Kovos lauko reljefas – lygiai toks pats, kaip ir 1410-aisiais Griunvalde.

Epizodą, kai Vytautas netikėtai grįžo su savo pulkais į mūšio lauką, vaizduojantį maketą, pasirodo, jau visai greitu metu bus galima apžiūrėti Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje.

Šrekas. Ilgai ir laimingai | Shrek Forever After

Viskas. Pabaiga. Ką tik perskaitėte paskutinio filmo apie garsiausią pasaulio žmogėdrą Šreką pavadinimą – kartais anapus Atlanto dar girdimą kaip „Šrekas: paskutinis skyrius“.

Nuo pat pirmosios dalies patapau šio filmo fanu. Be galo pamėgau tą skoningą ironiją, pašiepiančią tipiškas pasakas. Visos trys dalys pažiūrėtos (labai patiko), tai kaip gi čia nepažiūrėsi paskutiniosios? Deja, turbūt eidamas į kino teatrą per daug tikėjausi iš jos tikėjausi.

Visų pirma, ko pasigedau – per mažai to suironizuotų pasakų humoro. Laukiau, kada tie juokai pagaliau pasipils, bet taip ir nesulaukiau. Ankstesnėse dalyse humoras buvo tikrai ryškesnis ir daug „skanesnis“. Jo yra, tačiau tikrai ne tiek kiek norėtųsi.

Pati istorija visai įdomi, tačiau gal kiek per paini ir nelabai sudominanti. Nėra to kabliuko, kuris užkabintų ir taip norėtųsi laukti, kas bus toliau. Žiūrėkite tie, kuriems tikrai labai rūpi paskutinis Šreko nuotykis.

Filmo anonsas | Aprašymas „Obuolys.lt“ | Aprašymas „imdb.com“ | Oficialus filmo tinklapis

„Kur tie mano šeimininkai?!“

Grįždamas namo įkvepiu šilto ir kvapnaus vasariško oro. Namuose žvilgteliu pro langą – o gi pamatau dar vieną veikėją, kuris taip pat girdi, užuodžia ir jaučia vasarą. Šildosi saulėje ir grožisi gamta turbūt. Ir žinoma sau vis kartoja „Na kur jūs, šeimininkai! Kada gi grįšite?!“

Popso karalienė „Eurovizija“: kam blogis, kam – ne

Subruzdo visa Europa. O gi prasidėjo didžiausia popsovizija „Eurovizija“! Apie šią Europos šventę – konkursą prikurta tiek pat istorijų, nuomonių ir komentarų, kad Europoje ši tema populiarumu (na bent jau dabar) tikrai nenusileidžia atšilimams, krizėms ir visoms politikoms.

Skirtingai nei galėjot pagalvoti iš pavadinimo ir įžangos – aš ne prieš „Euroviziją“. Man įdomu pažiūrėti kaip žmonės stengiasi (arba nesistengia) prisitaikyti prie labai įdomaus, per metus nusistovėjusio ir vis pasipildančio konkurso formato. Kiekvieną kartą laukiu ir su malonumu peržiūriu ką išsirinko įvairių valstybių žmonės, kas jiems yra favoritai – tie patys geriausi. Žinoma, nors kartais, pasitaiko neblogų dainų.

Sutinku – visiškai „Eurovizijos“ išteisinti nereikėtų. Joje pilna politikos, per daug to popso ir banalumo. Na, bet man „InCulto“ dalyvavimas šiųmetėje „Eurovizijoje“ užgožia visas blogybes. Jų daina tikrai neeilinė, nepopsinė ir įdomi. Tikiu jų pergale – jei ne Eurovizijoje, tai žmonėse.