Lietuvos ambasadoriai – realu?
Įdomybės / 2008-10-27 / 21 komentarai (-ų)
Pradžia. Kažkada, maršrutiniame taksi pamatęs visaip bandančią pasakyti vairuotojui, ar šis autobusas važiuoja į Klaipėdą ir paklausti kiek ši kelionė kainuos jai pinigų, užsienietę – pamąsčiau apie Lietuvos žmones savanorius, kurie pagelbėtų užsieniečiams ar kitiems žmonėms atsidūrusiems svetimame mieste ar šalyje.
Ambasadorių veikla. Šiuos žmones, aš pavadinčiau „Lietuvos ambasadoriais“. Jai galėtų būti bet kokie žmonės, dirbdami be jokio papildomo atlygio. Pamatęs besiblaškantį ir kažko nerandantį ar nesuprantantį žmogų, ambasadorius prieina prie žmogaus ir paklausia „Hi, I’m Lithuania’s ambassador. Can I help you to find something?“. Na, žinoma neįkyriai ir nepiktai.
Kitoks padėjimas. Jie taip pat gali skleisti geras žinias apie Lietuvą, naujienas, Lietuvos istoriją, šventes, papročius ar kultūros renginius vykstančius mūsų tėvynėje. Nesvarbu – ar bendraujant realiai su draugais ar inernete. Internete galėtų būti sukurta interneto bendruomenė, kurioje susiburtų visi ar bent dalis visų ambasadorių ir dalintųsi patirtimi ar kt.
Pabaigai. Kuo daugiau tokių ambasadorių bus – tuo Lietuva greičiau įgaus geros, puikių, nesusiraukusių ir visada norinčių padėti žmonių įvaizdį, o tai į Lietuvą galbūt pritrauks daugiau žmonių, ja domėsis daugiau pasaulio gyventojų.
Jūsų nuomonė. Kokią Jūsų nuomonė apie tokią idėją? Ar tokio dalyko mūsų Lietuvėlei reikėtų? Nebijokite, pareiškite savo nuomonę, man ji išties įdomi.

RSS:
Kartą teko buti Hamburge, tai buvo tokia situacija: ieškojau kažkokio muziejaus su mieto planu rankose. Tik sustojau trumpam apsižalgyti į kokią pusę reiktu eiti, iš karto stabtėlėjo vietinis ir pradėjo klausti kuom galėtu man padėti. Po to pastebėjau, jei pamato, kad esi turistas ir kažko ieškai visi patys mielai siūlosi tau padėti…
kaip ją igyvendinti, tai čia jau kitos idėjos reiktu
Taigi, tavo idėja labai gera
Manau idėja per gera mūsų Lietuvėlei.
.
Na pesimistiškos pas mane mintys
Pati idėja iš tikrųjų žavi. Gal netgi mielai “pasavanoriaučiau”.
idėja gera, bet tam nebūtinas ambasadoriaus vardas – tai galima daryti paprastai.
pati pabuvojus užsienyje irgi taip pradėjau daryt. tas vardas gali būt nebent paskatinimui.
ot tas vaikiškas naivumas. Nesuprantu kam čia kažkokį specialų padalinį kurt, kuris išeitų ryte į miestą ir ieškotų vargšų turistų kad jiems padėt?
Čia Lietuva – čia savo problemos:
1. 95% virš 30m. žmonių nekalba užsienio kalba (rusų nesiskaito), o jei ir kalba tai tikrai niekas neprivers jo savo noru prieit ir laužant liežuvį padėt svetimam žmogui.
2. lietuvių abejingumas. Daugelis net matydami akivaizdų nusikaltimą nesivargina paskambint ir pranešt apie tai, ką kalbėt apie bet kokią kitą pagalbą.
žodžiu, kaip dar geriau įlįst užsieniečiui į užpakalį, nes kol kas mūsų pasiekimai šioje srityjer tavęs dar nepatenkina?>
Na ir kodėl ši mintis atrodo naivi?.. „Ambasadorių Organizacija“, pagal Andriaus įrašą, mažai skirtųsi nuo kitų organizacijų rengiančių įvairias geradariškas akcijas. Ir yra labai reali. Jei Andrius sumanytų toliau plėtoti šitą mintį, aš su mielu noru prisidėčiau. Nors kitą vertus gal paprasčiau būtų kitakalbiams skirti pagalbos telefoninę linją, padėsiančią jiems susiorentuoti mūsų šalyje?..
Andriau, tu pagalvok. Ambasadoriais sutiktų būti tie, kurie nori padėti užsieniečiams Lietuvoje, ane? Tai tie, kurie nori padėti užsieniečiams, jie ir padeda. Tam nereikia organizacijos, geranoriški žmonės visada padės. Ir pats nekart esu padėjęs paklydusiems užsieniečiams.
O nebūtų paprasčiau tiesiog auklėti visuomenę, kad tiesiog kiekvienas (nereikia būt jokiu ambasadorium, kuriuo automatiškai ir taip esi svečio žmogaus akyse) pasisiūlytų pagelbėti?
Žinoma, reikia auklėti visuomenę, bet pats vardas priskirtas žmogui ir sakykim koks informacijos paketas, marškinėliai ar segtukas prie drabužių tiesiog padarytų žmogų laimingesniu ir labiau besijaučiančiu ypatingu.
O pats vardas, ir užsieniečio žinojimas, kad jam padeda „kvalifikuoti“ žmonės galbūt suteiktų dar daugiau pasitikėjimo.
labai idomi ideja
reiktu palangoj pabandyt per vasara…
Manau, kad ambasadoriais galim būti visą parą netgi savam kieme. Nebūtina padėti svetimšaliui, juk mums dar tiek tolerancijos trūksta sau patiems ir tiems, kurie aplink mus…
san >
Puikiai pastebėta, bet tai jau juk šiek tiek kita tema. Kalbame ne apie pakantumą, o apie pagalbą orientuojantis svetimoje šalyje/mieste.
O apie pakantumą tai ir aš rašiau
Aš jaučiuosi ir be ženkliukų ypatingas.:)
Užsieniečiai – nebijo ir moka paklausti, o aš su mielu noru, jeigu žinau – padedu. Ir nematau reikalo daryti Lietuvos ambasadorių. Ta prasme, jeigu Tu esi žmogus – savaime padėsi žmogui. Paprasta.
Bet pradžioje reikia Lietuviams išmokti saviems padėti ir tada galvoti apie kitus…
))
Andriau, jei šią savaitę atvažiuoju į Palangą nori šią temą apkalbėt?:D
Prisistatyti kaip kažkokiu “ambasadorium” būtų šiek tiek keista. O šiaip padedu ir taip užsieniečiams. Atvykusių Erasmus studentų dabar turim nemažai savo uni tai jiems aprodžiau miestą, geresnes vietas ir patariau kur geriau nesilankyti
o dar buvo atvejis kai važiuojant per mažą miestelį pamačiau du senukus vokiečius (atpažinau iš mašinos numerių) sustojusius pasiklausti kelio dviejų senukų lietuvių
) iškart mačiau, kad jie nesusišneka ir sustojau pagelbėti. Po to jie sakė jau pusę valandos ieškojo kas šnekėtų angliškai arba vokiškai
Idėja nebloga, tik pavadinimas gal nelabai tikęs, nes ambasadorius = šalies atstovas užsienyje, o ne pačioje šalyje.
O šiaip įgyvendint tokią idėją neturėtų būt sunku. Manau yra tikrai nemažai žmonių, kurie ir taip daro gerus darbus. Aišku būtų galima juos apjungti, kažkaip identifikuoti. Tam tereiktų sukurti internetinę bendruomenę bei ją pareklamuot šiek tiek.
Neseniai grįžau iš Gruzijos. Susidūrus su gruzinų svetingumu, vaikštau dabar Vilniaus gatvėm visada pasiryžus padėti:)
Ambasadorių programa jau egzistuoja po “Vilnius – Europos kultūros sostinė” vėliava: http://www.culturelive.lt/lt/ambasadoriai/?type=
Norėjau pasakyti tą patį ką ir Eglė
Tu juk čia papasakojai apie Vilniaus – Europos kultūros sostinės ambasadorių programą. Aš net pagalvojau, kad tu apie ją ir rašai, tik kažkodėl nepaminėjai… Sakyčiau, kažkaip labai jau neoriginalu.
Na kiek perdaug idealizuotai ir utopiskai skamba…
Taciau kaip kazkas pirmuosiuose komentaruose rase – kitose salyse tai iprasta..
Taigi galbut vertetu svietimo istaigose skirti daugiau demesio pilietiskumo ugdymui, o ne kurti kazkokia organizacija
Ideja sveikintina, taciau yra keletas kabliuku
Eglė ir Augustinai >>
Vilniaus ambasadoriai – kas kita. Jų paskirtis – skleisti pasauliui žinią apie Vilnių ir Lietuvą, o ne padėti į Lietuvą atvykusiems turistams.
Pauliau ->
O Vilniaus Kultūros ambasadoriių misija yra ir skleisti žinias, ir padėti atvykėliams, ir visaip stengtis, kad tie turistai, kuriuos pakvietei, gerai jaustųsi. Tokia mano nuomonė
suprantu, bet kiek per daug jau viskas panašu – ir pavadinimas, ir informacinis paketas, ir ženkliukai, ir t.t. … Kur fantazija?
Augustinai >
Aš ir nesakau, kad būtent viskas taip turėtų ir būti. Jei jau darytų (-umėm) tokį reikalą tai jau viską išsamiau apgalvotumėm.
Čia tik pati idėja, jos pagrindas