(Didesnę nuotrauką galėsite pažiūrėti spustelėję ant jos)
Išeini į lauką, pasibastai, pasigroži baltomis sniego platybėmis ir tik tada pajunti tą spaudžiantį šaltuką. Pirštai pradeda prašyti dar šiltesnių pirštinių, ausys ir veidas klykte klykia šilumos. Bet trumpam sustoji ir pagalvoji – seniai jau tokia graži ir žavinga žiema buvo. Belieka tik pasimėgauti šiuo grožiu…
Pasidalinkite šiltais šaltos žiemos prisiminimais!
2 PATINKA
|
Domantas |
Tikrai senokai turėjome tokią šaltą žiemą. Gerai, kad aš pajuntu “tą spaudžiantį šaltuką” tik praėjus šiek tiek laiko, po išlindimo į lauką. Ir tikrai džiaugiuosi tuo, nes turiu didesnę galimybę pasigrožėti žiema. O paskui, kai užspaudžia šaltis, būna blogai taip ir norisi kuo greičiau nueiti iš taško A į B :)
Adomas |
Labas Andriau, mano prisilietimus prie žiemos pro fotoaparato akutę gali rasti mano bloge :)
Gabija |
Labai smagu buvo, kai po sustojimo papietauti, grįžusi į mašiną turėjau iš vidaus nugremžti leduką :)
Evaldas |
Tikrai graži ši žiema, o langas gražiai apšerkšnyjęs :)
Tomas |
Dėkui už tokį įrašą, „privertė“ pafotkinti okį grožį prie namų: http://picasaweb.google.com/neblogas.net/Ziema.
aiste |
tokia diena kaip siandien man graziausia ziurint pro langa. snaiges krenta is desines i kaire. kieme beveik tuscia. vienas berniukas braido kartu su sunimi po pusnis. abu linksmi. is salia esancio namo 6 auksto atverusi placiai langa, dairosi mociute. tikriausiai, kaip ir as, tik labiau tiesiogiai, grozisi ziema. pora zmoniu beveik begte skuba i laiptine. nedidelis vaikelis su melynom rogutem nekreipdamas demesio i lauko temperatura ciuozia nuo kalniuko. smagu.
minda |
O aš per šalčius “išroviau” į Tabą, va ten tai gerai :) Savo tinklaraštyje palikau įspūdžius.