Andrius Kleiva

Panašu, kad suomių technologijų gigantė Nokia išgyvena ne pačius geriausius laikus. Akcijos krinta, žmonių pasitikėjimas – taip pat. Kuo toliau, tuo mažiau žmonių trokšta įsigyti kokį Nokia gaminį. Anaiptol – jie stengiasi laikytis pagarbaus atstumo nuo jų. Tiesa, šiek tiek vilties davė faktas, kad Nokia nusprendė bendradarbiauti kartu su Microsoft. Tokiu būdu galėsime tikėtis bent kažkokių permainų ir naujovių. Kaip tik porai savaičių gavau vieną telefonų su ilgai į telefonus diegta Symbian sistema – Nokia C7. Pažiūrėkime, ką Nokia siūlo dabartinei išmaniųjų telefonų rinkai ir ar šiai įmonei labai sekasi joje sėdėti.

Dizainas
Šio telefono dizaino kūrimą Nokia patikėjo lietuviui Tomui Ivaškevičiui. Telefono dizaino kūrėjas sako įkvėpimo sėmęsis iš „gamtiško harmoniškumo“. Tačiau telefono dizaine gausu įvairių blizgėsių, trūksta eilinio paprastumo. Blizgumas blaško dėmesį ir aplink ekraną, ir pačioje aparato nugarėlėje. Tiesa, kiek įdomesnė dizaino detalė –  pritaikytas pilkas matinis plastikas, kurio šiek tiek galima pamatyti telefono nugarėlėje ir tose vietose, kur „ilsisi“ visos jungtys (miniUSB, įkroviklio, 3.5mm ausinių) ir papildomi mygtukai (garsui mažinti/didinti, fotoaparato mygtukas ir užrakinimo slankiklis). Beje, mikrofonas įtaisytas tarp pagrindinių mygtukų ir taip atrodo, kad netyčia būtum kur besinaudodamas pats iškirtęs tą skylę.

Symbian sistema
Ko gero didžiausia skylė ir šio telefono trūkumas – integruota Symbian sistema, kurią Nokia vis dar bando prikelti iš numirusiųjų. Pati sistema veikia netobulai –  netiksliai reaguoja į piršto prisilietimus, šiek tiek stringa. Akivaizdu, kad tai – OS problema, nes iš OVI parduotuvės parsisiųstas Angry Birds žaidimas veikia be jokių strigimų. Interneto naršymas neitin patogus. Turiu galvoje ne tik patį naršymą po tinklapius, bet ir adresų vedimą, paiešką, įrankių išdėstymą  ir kitas smulkmenas, kurios patogiam internetui svarbios. Žinoma, tam yra pakaita – Opera Mobile, bet visgi norėtųsi, kad pati Nokia sukurtų patogią naršyklę ir neprireiktų ieškoti alternatyvų. Dar viena problema – klaviatūra. Dar niekada nemačiau tokios nepatogios liečiamojo ekrano klaviatūros. Vos eina pataikyti. Rašydamas žinutes visada persijungdavau į tą paprastą senamadišką klaviatūrą, kur reikia keletą kartų paspausti 1  2, kad parašytum C. Taip patogiau. Tiesa, Nokia strategija ir devizas nesikeičia – vis dar agituojami ir liaupsinami valdikliai pagrindiniame telefono ekrane.

8MP fotokamera ir videokamera
Telefono nugarėlėje įtaisyta kamera, blykstė su išdidžiai parašytu „8MP“ ženkliuku, sako, dar ir HD filmuoja. Aštuoni megapikseliai, tai aštuoni. Tik kaip į juos pažiūrėsi ir kaip juos išnaudosi (čia gamintojui, jei ką). Nėra nei automatinio, nei rankinio fokusavimo, su kuriais išeitų žymiai kokybiškesnės nuotraukos. Tiesa, kai kokį tolimesnį objektą priartini ir nufotografuoji, tie megapikseliai atlieka savo darbą – nuotraukos kokybė visai nebloga. Bendras įvertinimas – kasdieniam naudojimui kokybė visai tinka, tik neapsigaudinėkite savęs su tais megapikseliais.

OVI programų paketas
Nokia turi savo programų tinklą, kurį ne taip senai pavadino „OVI“, kuris suomiškai reiškia „durys“. Durys į programų, muzikos, filmukų, žemėlapių parsisiuntimą (telefone įtaisytas GPS su nemokamais OVI žemėlapiais). Ką gi, ši parduotuvė dar teikia vilčių – naudojimasis ja gana patogus ir padorus. Belieka tikėtis, kad Nokia vėl kažkada atgaus savo buvusį populiarumą ir programų kiekis parduotuvėje pagausės. O Angry Birds, kaip jau sakiau, parduotuvėje tai yra. :-)

Tai pirkti ar nepirkti?
Dar tikintiems Nokia ir nenorintiems atsitraukti nė vieno žingsnio nuo šios suomių įmonės, Nokia C7 išmanusis telefonas – vienas iš rimtesnių pasirinkimų. O tiems, kurie dar dvejoja kokį telefona su kokia sistema rinktis, siūlyčiau pakentėti iki tol, kol Nokia+Microsoft išleis savo telefoną ir sugalvos, kuo pakeisti Symbian arba rinktis telefonus su dideles simpatijas sulaukusiomis Android bei iOS sistemomis.

Kaina – apie 1300Lt (be sutarties).

Jei tik Gutenbergas sužinotų, kas šiais laikais išdarinėjama su jo kone tobula spausdinimo mašinėle, turbūt bent porą kartų apsiverstų karste – kišami spalvoti ekraniukai, po kuriuos manipuliuoti galima lietimais, nebeliko metalinių raidžių, kurias ties kiekvienu nauju lapu reikia perrinkti ir pereiliuoti. Bet kadangi garbusis išradėjas nieko veikiausiai negirdėjo, o mes esame šių laikų žmonės, naujovės mus tik žavi, spausdinti pabandysime su Hewlett Packard (HP) Officejet 6500A Plus spausdintuvu.

1 diena. DPD kurjeris į butą įtempė didžiulę dėžę. Tokia didelę, kad maniau jis suklydęs ir atvežęs mažiuką šaldytuvą. Neklydo – ten tikrai spausdintuvas, visas didžiulis spausdinimo fabrikas pastačius ant stalo – kopijavimo, skanavimo ir spausdinimo aparatai viename. Kai įjungiau, pasigirdo linksmas, sveikinantis garsas ir sušvito liečiamasis ekranas, kurį liečiant pirštais galima valdyti visus aparato veiksmus.

2 diena. Šventėms artėjant, įvairiuose prekybų centruose siautėjo žmonės. O aš pamaniau sau, kad geriausia dovana artimiems žmonėms – paties sumaketuotas naujų metų kalendorius su kiekvieną mėnesį plačiai besišypsančiais giminaičiais. Spausdinimo kokybė gana gera ir kokybiška, be jokių aiškiai matomų gliukų. Ogi ko daugiau ir tikėtis, kai viduje riogso keturios rašalo kasetės (HP dar spėjo pasigirti, kad šis spausdintuvas yra pats didžiausias pigumo lyderis tarp visų jojo klasės spalvotų rašalinių spausdintuvų). Jei būčiau pasirinkęs geresnį popierių, tikiuosi, būtų pavykę ir dar geriau. Kad dar neužmirščiau, pasakysiu iškart – giminaičiai ir giminaitės apsidžiaugė spausdiniais.

3 diena. Labai mistiško skaičiaus, fanatiškai mėgiamo lietuvių pasakose, dieną, nusprendžiau neskubėdamas patyrinėti jo kitas galimybes, su kuriomis nespėjau susipažinti prieš tai. Labiausiai vertinu šią dėžę už tai, kad spausdinti galima bevieliu (WiFi) būdu. Namuose keli kompiuteriai, todėl prie kiekvieno junginėti laidus yra beviltiškas darbas. Ko pasekoje, viską dažniausiai spausdinam su mano kompiuteriu. Nereikėtų užmiršti ePrint funkcijos: 1) spausdintuvas duoda savo el. pašto adresą; 2) nusiunti jam laišką su savo dokumentu; 3) jis atspausdina. Gyvenimą pagerino ir programinė įranga, kurią HP programuotojai, skirtingai nuo kitų kontorų, sugebėjo padaryti patogią ir neatgrubiomis rankomis.

4 diena. Jei trečią dieną buvau ramus, tai ketvirtą vertėjo geriau paskubėti. Artėjo mokslai, baigėsi atostogos, todėl teko pasėdinėti, paklūpinėti prie knygų ir pasimokyti. Savo mėgiamo mokymosi būdo, konspektų darymo, atvaizdavimo ant popieriaus darbą paprašiau atlikti spausdintuvo. Sutiko ir dar galėjo sutaupyti popieriaus, atspausdindamas ant abiejų pusių (two-sided printing). Popieriaus galima prikišti apie 250 vienetų. Tik gaila, kad jis neužslepiamas, o paliekamas gulėti atvirai – kaupiasi dulkės.

Keturios dienos įžvalgų parodė, kad spausdintuvas, parduotuvėse tampantis jūsų už ±700 litų, atlieka viską, ko tik būtų galima tikėtis iš išmanaus spausdintuvo. Dabar belieka laukti (o laukti, manau, ilgai nereiks), kokią išdaigą ateityje sumanys iškrėsti evoliucionuojanti spausdintuvų rinka.

(Technika, kurios reikia, kad galėtumėm naudotis mobiliuoju ryšiu, 3G, 2G, o ateityje – ir 4G mobiliuoju internetu)

Šaltoką penktadienio popietę, kai žmonės pavirto krituliais, besidrėbiančiais ant šaligatvio, vienoje Radisson Blu viešbučio konferencijų salių rinkosi ne itin gausus, bet labai smagus blogerių būrys. Ne šiaip rinkosi, o susikaupę laukė mobiliojo 4G interneto paslapčių, kurias atskleisti pasiruošė Tele2 su savo bendražygiais. Salėje jau laukė Tele2 technikos direktorius kartu su kai kuriais Tele2 darbuotojais, techninės įrangos gamintojų atstovais ir „radiobangavimų“ matuotojais. Tiesa, dar laukė ir tikrai gardžios vaišės, kuriomis Tele2 norėjo mus patraukti savon pusėn.

Technika – neginčijamai sudėtingas dalykas, todėl pasistengsiu visą sugaudytą turinį kuo labiau susisteminti ir sujungtų minčių užrašus pateikti.

• Specialiai pristatymui buvo atgabenta 4G ryšio įranga (iš tų milžiniškų stulpų-stotelių laukuose, skleidžiančių mobilųjį ryšį, išrauta pagrindinė technika). Su prie kompiuterio prijungtu modemu buvo demonstruojamas galimas greitis. Iš jo galima išspausti net 100-120Mb/s. Tiesa, pačio ryšio patikimumas priklausys nuo vietovės.
• Tele2 jau teikia komercinį 4G ryšį didžiuosiuose Švedijos miestuose. Per 2011-uosius metus planuojama ryšiu aprūpinti visus 200 šios šalies miestų! Žodžiu, beveik visą Švediją.
• Mobiliojo 4G ryšio modemų kolei kas sukuriama mažai, todėl tarp gamintojų neatsiranda jokios konkurencijos. Ko pasekoje, kainų rodyklės šauna į viršų. Pavyzdžiui, modemo savikaina – apie 200€ (Švedijoje galima sudaryti 18 mėnesių sutartį su 114 Lt/mėn. planu ir modemas nekainuos).
• Lietuvoje 4G ryšys testuojamas, tariamasi dėl leidimų su Ryšių reguliavimo tarnyba. Tuo tarpu estai leidimus pasidalino dieną prieš pristatymą – gruodžio 16 d.
• Didelę dalį stotelių priversti skleisti 4G ryšį galima tiesiog atnaujinus programinę įrangą.
• Panašu, kad visa šiuolaikinė telefonizuotoji ir mobilizuotoji visuomenė ir pačios prie jų prisitaikiusios telekomunikacijų bendrovės juda mobiliojo interneto, o ne įprastų paslaugų, tokių kaip trumposios žinutės, pokalbiai, tobulinimo link. Galbūt ateityje, vietoje įprastų pokalbių, šnekėsimės ir susirašinėsime Skype ar Google Talk?
• Dar nesugalvota, kaip būtų galima efektyviau išnaudoti mobilaus 4G ryšio teikiamus privalumus. Galbūt „super greitas“ internetas bus įmontuotas automobiliuose, fotoaparatuose, ar, bala žino, šaldytuvuose?
• Atvažiavę specialistai, „radiobangavimų matuotojai“, bandė išsiaiškinti 4G aprato radiobangų pavojingumą žmogui. Bobučių kalbos ir sensacingų televizijos laidų gandai nepasitvirtino – stotelės nustatytos leistinos radiobangų normos toli gražu neviršija. Juolab, matuota tokiomis sąlygomis, lyg žmogus būtų tą prietaisą apsikabinęs. Nereikia užmiršti, kad pristatymas vyko pačiame Vilniaus centre ir radiobangų pridėjo visi mobilieji telefonai, infrastruktūra. Beje, jei pamenate tuos tyrimus su žūstančiomis bitėmis, sumažėjusia žvirblių populiacija ir žūvančiais medžiais, labiau patyrinėkite juos. Pamatysite, kad kai kurie mokslininkai mėgsta iš statistikos iškirpti tik savo nuomonei pagrįsti reikalingą plotuką.

Pristatymas buvo įdomus, jaukus, smagus ir malonus. Jau vien dėl to, kad buvo galima asmeniškai pabendrauti, pasitarti ir padiskutuoti su 4G ryšio specialistais. Tikiu, kad mobilusis 4G ryšys visai greitu metu išplis ir Lietuvoje. O kai išplis, tai sugalvosime ir kam panaudoti.

Samsung ir žodis „kokybė“ kartu man niekada nesiklijavo – atmintyje vis dar išlikę pigūs liečiamųjų ekranų telefonai (sulaukę tokio populiarumo, kad net galima vadinti Nokia 3310 prototipais), kurie nenustoja strigę ir gedę. Bet iPad konkurentas Galaxy Tab sudomino. Tiesa, ne vien, kaip konkurentas kone vieninteliam planšetiniam kompiuteriui rinkoje, bet ir kaip įrenginys, daug kuo besiskiriantis nuo iPad.

Tikrai nustebau, kai pamačiau pakuotę. Dar tiksliau, voko išmatavimų dėžutę. Pats Galaxy Tab turbūt perpus mažesnis nei iPad, nes jį galima apimti delnu (tik bėda, kad taip ilgiau laikant gali paskausti ranką). Taip įrenginys savaime praranda dalį to „tablet“ ypatingumo – mažesnis patogumas valdyti savo turinį.

Žinokit, keista pasidarė. Kas yra Samsung Galaxy Tab? Telefonas ar apkarpytų funkcijų kompiuteris liečiamuoju ekranu? Samsung savo internetinėje svetainėje giriasi, kad tai – planšetinis kompiuteris („tablet“). Android OS nustatymuose yra skiltis „About phone“, meniu įdėtas žalias „Phone“ mygelis, o tik įjungus prašoma įdėti SIM kortelę. Kuo tikėti? Turbūt abiejais, nes ir tie, ir tie teisūs. Įrenginys turi visas planšetinio kompiuterio funkcijas, bet juo dar galima ir 3G ryšiu besinaudojant paskambinti, ir dar žinutę kokią parašyti.

Vos įsigijus tokį prietaisą, norisi praplėsti jo funkcijas. Programų Galaxy Tab galima parsisiųsti paleidus Android Market programą. Google nusprendė Lietuvai ir dar kelioms šalims neleisti pirkti programų, bet nemokamas siųstis leidžia. Programos įrenginyje atvaizduojamos taip, kad kokybė tarp įprasto Android telefono ir Galaxy Tab identiška.

Galima pleškinti nuotraukas: įrenginyje yra dvi videokameros (viena priekyje, kita – gale, skirta vaizdo pokalbiams). Dar galima panaršyti internete WiFi ryšiu (3G ir kiti taip pat galimi), kuris, beje, testavimo viduryje dėl visai nežinomų priežasčių užlūžo. Kaip ir visuose tokio tipo įrenginiuose, galima ir muzikos pasiklausyti, filmų pažiūrėti, ar kokią elektroninę knygą paskaityti. Jei pasiklysti nepažįstamame mieste – pravers įntegruotas GPS.

Nelabai patiko, kad Android OS kūrėjai tingėjo į pačią sistemą įkonstruoti lietuviškas raides – dabar reikia diegti specialią programą ir viską susireguliuoti. Galaxy Tab nepagražino ir nežymūs striginėjimai „vaikštant“ po įrenginį, o ir naršyklė veikė ne visada itin preciziškai – kai kur neveikia spaudomos nuorodos, puslapiai vartosi lėtokai.

Galiu pasakyti, kad Samsung Galaxy Tab dar trūksta patogumo, „beprobleminio“ naudojimosi ir žmogiško kainos/kokybės (kaina Omnitel salonuose – 2399Lt) santykio iki to, kad siūlyčiau Tab visiems savo draugams, besidomintiems planšetinio kompiuterio įsigyjimo galimybe. Bet galiu pasakyti – mielieji Samsung, patobulinkite: atsižvelkite į smulkmenas, padarykite valdymą patogesnį, aiškiau supraskite savo viziją ir tapsite rimtu konkurentu iPad! Nemeluoju.