Andrius Kleiva

Naujos OS X Lion operacinės sistemos pristatymą Apple tempė kaip reikiant – žadėjo vartotojams ją liepą, o išleidimas gavosi jau artėjant rugpjūčiui, jau liepos 19-ą dieną. Turbūt daugiau už pačios operacinės sistemos funkcijas kalbama apie jos pateikimo būdą. OS vartotojams sistemą reikia parsisiųsti tiesiog internetu, iš Mac App Store programų parduotuvės. O tai reiškia, kad pirkdami naują OS X versiją daugiau nebeeisim į parduotuvę ir negausim gražios dėžutės. Reiškia dar ir tai, kad aš su savo neįtikėtino lėtumo (1Mb/s) internetu tą sistemą turėjau siųstis visas 12 valandų. Žinoma, tokiems kaip aš yra Apple pasiūlytos kelios išeitys: ateiti į Apple parduotuvę ir ten pat naują OS atsisiųsti ar susimokėti 69 JAV dolerius ir Apple krautuvėje nusipirkti USB atmintinę su jau ten sukištu OS X Lion.

Sistemą Apple programų parduotuvėje galima griebti prieš tai užsimokėjus 30 dolerių JAV, 24 eurus – Europoje. Sistemos piktograma nušoka ant programų paleidimo eilutės apačioje ir prasideda 3.74 GB diske užimantis siuntimas. Naudojuosi sistema beveik mėnesį ir šį tą jau galiu pasakyti.

Švarios OS X Lion instaliacijos smagumynai
Viena didžiausių OS X Lion bėdų – sunkiai paprastam vartotojui įkandamas švarus sistemos perinstaliavimas (ne tiesiog atnaujinimas, o visų duomenų ištrynimas ir visiškai naujas sistemos įrašymas į kompiuterį). Praėjusioje OS X versijoje (turiu galvoje Mac OS X Snow Leopard) tereikėdavo prieš instaliaciją pravalyti kietąjį diską ir instaliuoti. Dabar taip paprastai nepadarysi. Reikia bėgioti po visus Apple vartotojų forumus ir ieškoti galimų švarios instaliacijos būdų. Būdų irgi ne vienas. Aš išbandžiau šiek tiek ilgesnį, bet paprastesnį: švariai instaliavau Snow Leopard, o paskui ją atnaujinau iki Lion. Daug knisaties, bet rezultatas yra – švari operacinė sistema, paruošta bandymams ir žaidimams.

Liūtas pasitinka praskėstais nasrais ir suvalgo dieną be kompiuterio
Dabar pasispjaudysiu per abi puses ir patikinsiu, kad dabar jokių bėdų jau nėra… Bet dar po švarios instaliacijos mykiau, kad tiek problemų dar su jokiu Apple produktu nebuvau turėjęs. Keletas žadėtų funkcijų veikė ypatingai klišai. Pavyzdžiui, prieš kompiuterio išjungimą neužvertų langų atkūrimas kompiuterį įjungus vėl. Įjungiate kompiuterį, atsidarote interneto naršyklę, pašto programą, kalendorių ir staiga nusprendžiate, kad viską reikėtų mesti. Neišjungęs langų išjungiate kompiuterį. Vėl jį įjungus visus tada paliktus programų langus rasite savoje vietoje. O man tai veikė kitaip – kiekvieną kartą prieš išjungdamas kompiuterį išjungdavau visus langus ir programas. Vėl įjungus kompiuterį vis rasdavau visus atidarytus langus, kuriuos buvau palikęs prieš dieną – tik instaliavus naują sistemą. Negana to, niekaip negalėjau prisijungti prie Mac App Store. Būta ir dar visokių skylių, kurių niekaip negalėjau užkamšyti. Teko perinstaliuoti sistemą. Maniau, viskas išsispręs. O, pasirodo, ne, nieko panašaus. Sukūriau naują vartotoją naudotis kompiuteriu, o savo buvusį ištryniau. Naujame vartotojuje problemų jau nebuvo.

OS X + iOS = OS X Lion
Seniau Apple girdavosi, kad Mac OS X sumanumą perkėlė į tokius nešiojamuosius įrenginius kaip iPad, iPod ar iPhone ir taip gavosi iPhone OS, ilgainiui evoliucionavusi į iOS. Dabar, šit, per pristatomąjį renginį Apple sakė, kad viskas versis aukštyn kojom – iOS funkcijos bus perkeltos į OS X sistemą kompiuteriams. Ir, akivaizdu, kompanijos produktas pakrypo visai neprasta linkme. Kad būtų patogiau iOS galimybes pritaikyti OS X Lion, pelė buvo nustumta tolyn (ne, Magic Mouse ir toliau garbinama) ir imta garbinti multilietiminė čiuožykla (© Džiugas / vienastoks). Turiu galvoje anglakalbių liaudyje dar vadinamą multitouch trackpad. Šiam prietaisui pritaikytas ir visas naujos sistemos valdymas. Štai, pavyzdžiui, itin patogu vaikščioti per visą ekraną (fullscreen) paleistomis programomis. Reikia jau įjungto pašto – keturiais pirštais slenki per čiuožyklą į šoną, kol ją pasieki. Reikia švaraus darbastalio – slenki per čiuožyklą vėl į kitą šoną, kol pasieki. Tas pats ir su jau paleistomis programomis iOS 5 sistemoje.

Programų paleidimas irgi supaprastintas – kad nereikėtų knaisiotis po krūvas Applications kataloge išmėtytų programų, reikia tik suglausti keturis pirštus į vieną vietą ir atsidaro Launchpad. Ten galima susidėlioti programas tam patogioje vietoje į aplankalus. Tiesa, prieš tai buvusiai Exposé funkcijai (parodo visus aktyvius programų langus) į pagalbą atėjo ir Mission Control, kuri be galo mažai kuo skiriasi nuo jau minėtos Exposé. Mission Control tik suskirsto vienos programos langus į vieną vietą, kad būtų lengviau matyti kur kas padėta. Taip dirbti geriau, tik, va, nežinau, ar vertėjo Apple pristatyti tai kaip visiškai naują funkciją nauju pavadinimu.

Smulkmė
Į naują sistemą Apple įdėjo ir AirDrop – sunkiai pastebimą funkciją, įgrūstą Finder programos šone. Tai reikalinga, bet jau tada reikalinga labai, tik tuo atveju, jei namuose yra ne vienas Mac kompiuteris. Tada su AirDrop tarp Mac kompiuterių galima viens kitam permetinėti įvairius failus. Gražu, bet PC nepritaikyta ir dėl to kebliau tuo AirDrop pasinaudoti.

Atnaujintas kasdienių programų paketas, kuriuo tikrai imsiu dažniau naudotis. Štai, pavyzdžiui, Mail patapo visai smagia programa. Nebėra maišalynės, sumanesnė paieška. Šiuo metu net bandau atsisakyti gmail.com ir iškeisti vien tik į Mail. iCal, skirtas kalendoriams, pasidarė kaip popierinė užrašų knygutė kokiems įvykiams pasižymėti. Pridedant naują įvykį, galima rašyti „Nusipirkti knygą at 12am on Monday“ ir įvykis bus automatiškai pridėtas į nurodytą vietą. Lietuviškai kol kas rašyti negalima, bet užteks ir angliškai.

Pabaigai
Trumpai tariant, Lion – ne kažikoks stebuklas ir ne sprogusi bomba operacinių sistemų pasaulyje, tačiau dar vienas žingsnis patogesnės sistemos link. Belieka tikėtis, kad Apple toliau žengs į priekį tokiais žingsniais ir nespės nuevoliucionuoti ne į tą pusę.

Panašu, kad suomių technologijų gigantė Nokia išgyvena ne pačius geriausius laikus. Akcijos krinta, žmonių pasitikėjimas – taip pat. Kuo toliau, tuo mažiau žmonių trokšta įsigyti kokį Nokia gaminį. Anaiptol – jie stengiasi laikytis pagarbaus atstumo nuo jų. Tiesa, šiek tiek vilties davė faktas, kad Nokia nusprendė bendradarbiauti kartu su Microsoft. Tokiu būdu galėsime tikėtis bent kažkokių permainų ir naujovių. Kaip tik porai savaičių gavau vieną telefonų su ilgai į telefonus diegta Symbian sistema – Nokia C7. Pažiūrėkime, ką Nokia siūlo dabartinei išmaniųjų telefonų rinkai ir ar šiai įmonei labai sekasi joje sėdėti.

Dizainas
Šio telefono dizaino kūrimą Nokia patikėjo lietuviui Tomui Ivaškevičiui. Telefono dizaino kūrėjas sako įkvėpimo sėmęsis iš „gamtiško harmoniškumo“. Tačiau telefono dizaine gausu įvairių blizgėsių, trūksta eilinio paprastumo. Blizgumas blaško dėmesį ir aplink ekraną, ir pačioje aparato nugarėlėje. Tiesa, kiek įdomesnė dizaino detalė –  pritaikytas pilkas matinis plastikas, kurio šiek tiek galima pamatyti telefono nugarėlėje ir tose vietose, kur „ilsisi“ visos jungtys (miniUSB, įkroviklio, 3.5mm ausinių) ir papildomi mygtukai (garsui mažinti/didinti, fotoaparato mygtukas ir užrakinimo slankiklis). Beje, mikrofonas įtaisytas tarp pagrindinių mygtukų ir taip atrodo, kad netyčia būtum kur besinaudodamas pats iškirtęs tą skylę.

Symbian sistema
Ko gero didžiausia skylė ir šio telefono trūkumas – integruota Symbian sistema, kurią Nokia vis dar bando prikelti iš numirusiųjų. Pati sistema veikia netobulai –  netiksliai reaguoja į piršto prisilietimus, šiek tiek stringa. Akivaizdu, kad tai – OS problema, nes iš OVI parduotuvės parsisiųstas Angry Birds žaidimas veikia be jokių strigimų. Interneto naršymas neitin patogus. Turiu galvoje ne tik patį naršymą po tinklapius, bet ir adresų vedimą, paiešką, įrankių išdėstymą  ir kitas smulkmenas, kurios patogiam internetui svarbios. Žinoma, tam yra pakaita – Opera Mobile, bet visgi norėtųsi, kad pati Nokia sukurtų patogią naršyklę ir neprireiktų ieškoti alternatyvų. Dar viena problema – klaviatūra. Dar niekada nemačiau tokios nepatogios liečiamojo ekrano klaviatūros. Vos eina pataikyti. Rašydamas žinutes visada persijungdavau į tą paprastą senamadišką klaviatūrą, kur reikia keletą kartų paspausti 1  2, kad parašytum C. Taip patogiau. Tiesa, Nokia strategija ir devizas nesikeičia – vis dar agituojami ir liaupsinami valdikliai pagrindiniame telefono ekrane.

8MP fotokamera ir videokamera
Telefono nugarėlėje įtaisyta kamera, blykstė su išdidžiai parašytu „8MP“ ženkliuku, sako, dar ir HD filmuoja. Aštuoni megapikseliai, tai aštuoni. Tik kaip į juos pažiūrėsi ir kaip juos išnaudosi (čia gamintojui, jei ką). Nėra nei automatinio, nei rankinio fokusavimo, su kuriais išeitų žymiai kokybiškesnės nuotraukos. Tiesa, kai kokį tolimesnį objektą priartini ir nufotografuoji, tie megapikseliai atlieka savo darbą – nuotraukos kokybė visai nebloga. Bendras įvertinimas – kasdieniam naudojimui kokybė visai tinka, tik neapsigaudinėkite savęs su tais megapikseliais.

OVI programų paketas
Nokia turi savo programų tinklą, kurį ne taip senai pavadino „OVI“, kuris suomiškai reiškia „durys“. Durys į programų, muzikos, filmukų, žemėlapių parsisiuntimą (telefone įtaisytas GPS su nemokamais OVI žemėlapiais). Ką gi, ši parduotuvė dar teikia vilčių – naudojimasis ja gana patogus ir padorus. Belieka tikėtis, kad Nokia vėl kažkada atgaus savo buvusį populiarumą ir programų kiekis parduotuvėje pagausės. O Angry Birds, kaip jau sakiau, parduotuvėje tai yra. :-)

Tai pirkti ar nepirkti?
Dar tikintiems Nokia ir nenorintiems atsitraukti nė vieno žingsnio nuo šios suomių įmonės, Nokia C7 išmanusis telefonas – vienas iš rimtesnių pasirinkimų. O tiems, kurie dar dvejoja kokį telefona su kokia sistema rinktis, siūlyčiau pakentėti iki tol, kol Nokia+Microsoft išleis savo telefoną ir sugalvos, kuo pakeisti Symbian arba rinktis telefonus su dideles simpatijas sulaukusiomis Android bei iOS sistemomis.

Kaina – apie 1300Lt (be sutarties).

Jei tik Gutenbergas sužinotų, kas šiais laikais išdarinėjama su jo kone tobula spausdinimo mašinėle, turbūt bent porą kartų apsiverstų karste – kišami spalvoti ekraniukai, po kuriuos manipuliuoti galima lietimais, nebeliko metalinių raidžių, kurias ties kiekvienu nauju lapu reikia perrinkti ir pereiliuoti. Bet kadangi garbusis išradėjas nieko veikiausiai negirdėjo, o mes esame šių laikų žmonės, naujovės mus tik žavi, spausdinti pabandysime su Hewlett Packard (HP) Officejet 6500A Plus spausdintuvu.

1 diena. DPD kurjeris į butą įtempė didžiulę dėžę. Tokia didelę, kad maniau jis suklydęs ir atvežęs mažiuką šaldytuvą. Neklydo – ten tikrai spausdintuvas, visas didžiulis spausdinimo fabrikas pastačius ant stalo – kopijavimo, skanavimo ir spausdinimo aparatai viename. Kai įjungiau, pasigirdo linksmas, sveikinantis garsas ir sušvito liečiamasis ekranas, kurį liečiant pirštais galima valdyti visus aparato veiksmus.

2 diena. Šventėms artėjant, įvairiuose prekybų centruose siautėjo žmonės. O aš pamaniau sau, kad geriausia dovana artimiems žmonėms – paties sumaketuotas naujų metų kalendorius su kiekvieną mėnesį plačiai besišypsančiais giminaičiais. Spausdinimo kokybė gana gera ir kokybiška, be jokių aiškiai matomų gliukų. Ogi ko daugiau ir tikėtis, kai viduje riogso keturios rašalo kasetės (HP dar spėjo pasigirti, kad šis spausdintuvas yra pats didžiausias pigumo lyderis tarp visų jojo klasės spalvotų rašalinių spausdintuvų). Jei būčiau pasirinkęs geresnį popierių, tikiuosi, būtų pavykę ir dar geriau. Kad dar neužmirščiau, pasakysiu iškart – giminaičiai ir giminaitės apsidžiaugė spausdiniais.

3 diena. Labai mistiško skaičiaus, fanatiškai mėgiamo lietuvių pasakose, dieną, nusprendžiau neskubėdamas patyrinėti jo kitas galimybes, su kuriomis nespėjau susipažinti prieš tai. Labiausiai vertinu šią dėžę už tai, kad spausdinti galima bevieliu (WiFi) būdu. Namuose keli kompiuteriai, todėl prie kiekvieno junginėti laidus yra beviltiškas darbas. Ko pasekoje, viską dažniausiai spausdinam su mano kompiuteriu. Nereikėtų užmiršti ePrint funkcijos: 1) spausdintuvas duoda savo el. pašto adresą; 2) nusiunti jam laišką su savo dokumentu; 3) jis atspausdina. Gyvenimą pagerino ir programinė įranga, kurią HP programuotojai, skirtingai nuo kitų kontorų, sugebėjo padaryti patogią ir neatgrubiomis rankomis.

4 diena. Jei trečią dieną buvau ramus, tai ketvirtą vertėjo geriau paskubėti. Artėjo mokslai, baigėsi atostogos, todėl teko pasėdinėti, paklūpinėti prie knygų ir pasimokyti. Savo mėgiamo mokymosi būdo, konspektų darymo, atvaizdavimo ant popieriaus darbą paprašiau atlikti spausdintuvo. Sutiko ir dar galėjo sutaupyti popieriaus, atspausdindamas ant abiejų pusių (two-sided printing). Popieriaus galima prikišti apie 250 vienetų. Tik gaila, kad jis neužslepiamas, o paliekamas gulėti atvirai – kaupiasi dulkės.

Keturios dienos įžvalgų parodė, kad spausdintuvas, parduotuvėse tampantis jūsų už ±700 litų, atlieka viską, ko tik būtų galima tikėtis iš išmanaus spausdintuvo. Dabar belieka laukti (o laukti, manau, ilgai nereiks), kokią išdaigą ateityje sumanys iškrėsti evoliucionuojanti spausdintuvų rinka.