(penktojoje nuotraukoje matote dydžių palyginimą: nuo viršaus – Nokia 2700, Blackberry Bold 9700, iPod Touch)

Kai kas prabildavo apie telefoną Blackberry, visada įsivaizduodavau juodai apsirengusį verslininką, nutaisiusį pasitenkinimą savimi rodančią miną. Paėmęs į rankas šį telefoną tokiu nepasijutau, bet nutariau, kad Blackberry savo rimtą vardą atstovauja neblogai.

Įjungti. Suprasti. Veikti.
Išėmęs iš juodos dėžutės jau degu iš nekantrumo – gražus aparačiukas, norisi jį įjungti. Spusteliu mygtuką, paraudonuoja ekranas ir atsiranda Vodafone užrašas. Vėliau įsijungia vedlys, sakantis, kad nori man padėti. Gerai, sutinku… Tik palauk, o ką reikia daryti, jei noriu „paėjėti“ žemyn? Juk klaviatūroje jokių rodyklių nėra – rodos, apčiupinėjau visą pagrindinį mygtuką. Netrukus pastebiu, kad pats pagrindinis mygtukas ir atstoja visas rodykles. Jis – lyg mažas trackpad kompiuteryje, po kurį važinėjant viską galima valdyti. Patogu.

(nuotraukos, darytos su Blackberry Bold 9700)

Sumanumas. Ar jis Bold 9700 pastebimas?
Įjungtas prietaisas iškart parodo save visu sumanumu – ekrano apačioje puikuojasi elektroninio pašto, interneto naršyklės ikonos. Paspaudus mygtuką su gervuoge, atsidaro pagrindinis meniu – jame atsiskleidžia dar daugiau sumaniajam telefonui būdingų funkcijų. Randu ir GPS, kuris, beje, savo ypatingu funkcionalumu, apart žemėlapių su paprastu pabraižymu kur eiti ir gana tikslaus parodymo, kur dabar esu, nepasižymi (paprastas funkcijas atlieka puikiai – to turbūt ir tereikia verslininkui). Toliau – visai kokybiškas fotoaparačiukas: blykstė, autofokusas ir pikseliomanams svarbi priežastis pirkti telefoną – 3.2 Mpix. Tokių nesvarbių funkcijų kaip telefonas ar žinutės minėti veikiausiai jau ir nebeverta.

Rašymas ir skaitymas.
Pirma užkliūnanti detalė – Blackberry klaviatūra. Ją pamačius iškart užsinorėjau pabandyti ką nors parašyti. Kadangi savo el. paštui naudoju Google Apps, nustatymų vedlys truputėlį pasiožiuoja, bet paskui pasiduoda ir prie ekrano apačioje esančios el.pašto ikonos atsiranda žvaigždutė – vadinasi gavau laišką (su hieroglifais vietoje lietuviškų raidžių). Imsiu ir iškart atrašysiu. Norisi patogumo, bet panašu, kad jo iš šios klaviatūros nelabai išgausi. Šiaip ne taip parašau. Tik va neįsivaizduoju kaip tai padarytų žmogus su stambesniais pirštais.

Naršymas.
Labai įdomu buvo pažiūrėti kaip telefone įgyvendintas naršymas ne lietimu – telefonai su liečiamaisiais ekranais pilasi kaip iš gausybės rago. Nesvarbu: kai kurie pigūs, kartu ir nefunkcionalūs, pusiau veikiantys. Kaip kai kurie sako, „Bele liečiamasis ekraniukas yra, tai pirksiu“. O Blackberry viską puikiai įgyvendino ir mygtukais. Vedžiojant pirštu po pagrindinį trackpad mygtuką jautiesi lyg naršydamas pele.

Verta?
Verslui – neabejotinai. Itin funkcionalus elektroninis paštas, internetas, pilna fizinė klaviatūra, solidu, patvaru, paprastumas - viskas savose vietose. Ne per daug funkcionalu, bet sumanumas išlieka. Paprastam naudojimui – galbūt. Trūksta funkcijų praplėtimo programomis, kaip tai puikiai galima padaryti iPhone, Android telefonuose, na ir dar Nokia. Beje, Blackberry reikalauja specialių planų (Lietuvoje tokius šiuo metu turi Bitė).

Tris savaites pražaidęs su šituo telefonu supratau, kad šiuo metu, pasirodo, galima nusipirkti tikrai neblogą, gana funkcionalų ir patogų telefoną ir be liečiamojo ekrano. Žodžiu, mygtukai vis dar valdo!

Techninės savybės. „iPad“ sveria maždaug 680 gramų. Pasak „Engadget“ žurnalistų, laikant rankose svoris jaučiasi. Įrenginyje veikia 1GHz „Apple“ A4 procesorius. Galima rasti įprastinę Dock jungtį, mikrofoną bei garsiakalbius, Bluetooth prieiga, WiFi ar 3G (bus parduodami modeliai tik su WiFi arba su WiFi bei 3G ryšiu pasirinktinai).  S. Jobsas teigė, jog įrenginys nekrautas turėtų veikti 10 valandų. (kraunama kompiuterio pagalba)„iPad“ galima rinktis iš trijų skirtingų talpos dydžių; 16Gb, 32Gb bei talpiausias –  64Gb.

Programinė įranga. Naudojama modifikuota „iPhone OS“ operacinė sistema. Jos pagalba „iPad“ įrenginyje galima naudotis visomis „iPhone“ (išskyrus skambučius bei SMS paslaugas) ar „iPod Touch“ esančiomis funkcijomis. Beje, „Apple“ pristatyta naujovė pasipildė dar viena funkcija – elektroninių knygų parduotuve „iBooks“.

Kaina. Nors įrenginys buvo pristatytas vakar, jo pardavimas prasidės po 60 dienų produktams su WiFi ir po 90 dienų „iPad“ su 3G ryšiu. Taigi, jie atitinkamai pasirodys maždaug kovo antroje pusėje bei balandžio pradžioje. Kainos svyruoja nuo 499$ iki 829$ (pagal SSD disko talpą bei WiFi ir WiFi/3G konfigūraciją). Lyginant kitų produktų kainų santykį, spėju, jog Lietuvoje pigiausias modelis galėtų kainuoti nuo 1999 iki 2500 lt.

Nuomonės. Mano nuomone, tai tik naujas „iPod Touch“ brolis su papildytų funkcijų krepšeliu: didesniu ekranu, mažumėlę pasikeitusia programine įranga, naujais priedais. Vieni entuziastingai ploja rankutėmis ir jau dabar nekantrauja kol galės vieną įsigyti, kiti – mėgsta šį produktą, tačiau pastebi trūkumų, o dar kiti – sprendžia kam tokio dalyko galėtų išvis reikti. Visgi manau, jog žurnalistų pastebėtus trūkumus „Apple“ turėtų pasilikti kitos versijos „iPad“ – laikysis nuostatos naujas savybes atskleisti po mažą saldų kąsnelį. Kokios nuomonės laikotės Jūs?

Įrašą remia Apple el. parduotuvė.

Turbūt svarbiausia „Magic Mouse“ ypatybė – daugialietiminis (angl. „multitouch“) ir tuo pačiu stiklinis paviršius. „Taaaip, tai tikrai veikia!“ – iš technologinės euforijos kažkur sušunki savyje. Ir iš tiesų – įvairūs gestai pirštais veikia tiesiog ant pelės paviršiaus.

Daug kas jaudinasi dėl pelės formos ir patogumo rankai naudojantis. Nuraminsiu – baisu tikrai nėra, tačiau norint naudotis pilnu pelytės pajėgumu ir pajusti visą jos patogumą reikia pripratimo. O jei pavyks surasti patogiausią rankos padėtį ant pelės – ji taps gera pagalbininke kasdieniams darbams kompiuteriu.

Jei kalbėsime apie dizainą, turbūt priekaištų nerastų nė vienas. Stiklas ir aliuminis tiesiog puikiai dera kartu. Pelytės „pade“ – įtaisytas lazeriukas, mygtukas baterijų dangteliui nuimti, įjungimo bei išjungimo mygtukas, ir žinoma žalia lemputė, kuri praneša apie įjungtą pelę. Beje, gali nustebinti kiek neįprastas pelės ilgumas.

Skirtingai nuo pirmtakės „Mighty Mouse“, praėjus kiek daugiau nei dvidešimčiai dienų kai „Magic Mouse“ buvo pradėta pardavinėti, dar kol kas nesigirdi labai prastų vartotojų vertinimų,tik girdėti, kad ši neveikia ant stiklinių paviršių. Belieka tikėtis, jog daugiau stambesnių problemų neiškils ir „Magic Mouse“ tikrai atskleis savo magiškąją pusę.

Įrašą remia Apple el. parduotuvė.

Techradar.co.uk apie „Sennheiser CX300“: Ditch your iPod buds; they’re killing your music. Treat your ears to these instead!

Jau seniai norėjau kokių kokybiškų „in-ear“ tipo ausinių. Mano ausinių istorija nebuvo labai stulbinanti: pradėjau klausytis su pačiom paprasčiausiom „BMS expert“ (savo garsu prilygstančios „maksiminėms“), paskui įsigyjau „Logitech Sports Lime“, o dar vėliau – kartu su savo „iPod Touch“ gavau populiariausias pasaulyje baltąsias ausines.

Ausines nusprendžiau rinktis „in-ear“ tipo. Tik pagalvojus apie gamintojus prieš akis atsirado „Sennheiser“ pavadinimas. Ne veltui – ne kartą prakalbus apie ausinių gamintojo pasirinkimą garsą išmanantysdraugai vienbalsiu pataria pirkti minėto vokiečių prekinio ženklo ausines. Pasiskaitęs įvairių atsiliepimų nusprendžiau įsigyti „Sennheiser CX300 II“. Juolab jog pataikiau pirkti akcijos metu ir gavau jas už vos 15 svarų! (dabar pardavinėjamos už 32 svarus)

Pakuotė. Perkant buvo galima rinktis kokiame įpakavime norėčiau gauti savo ausines: ekologiškame (pagamintame tik iš popieriaus) ar plastikiniame įpakavime. Plastikinis – keletu svarų brangesnis. Ir dėl svarų, ir dėl norėjimo sužinoti kaip „Sennheiser“ sumąstė pateikti gaminį ekologiškoje pakuotėje nusprendžiau pasirinkti pastarąjį įpakavimą. O jis išties labai įdomus: visi daikčiukai surūšiuoti į 8 lapukus ir juos verčiant, lyg kokioje knygutėje, galima po vieną dalyką išsiimti. Pakuotėje – žinoma, pačios ausinės (juodos), trijų dydžių „adapteriai ausims“ ir tašiukas įsidėt ausinėms.

Išorė. Ausinės paprastos ir nestebina savo kažkokiomis ypatingomis dizaino ypatybėmis, tačiau man asmeniškai patiko ausų kištukų dizainas.„Ausų adapteriai“ pasikeičia labai lengvai, o pakeisti laikosi tvirtai. Beje, pasirinkus tinkamą adapterį ausinės puikiai laikosi ausyje ir nekrenta. Na, bent jau man pasirinkus patį mažiausią adapterį – nežinau kaip jos laikytųsi ausyje su didesniais adapteriais.

Garsas. Po „iPod“ ausinių užsidėjus „Sennheiser CX300 II“ iškart nustebino puikus garsas – ko ir tikėjausi iš šių ausinių. Labai tiksliai atkuriami ir žemieji, ir aukštieji dažniai. Per jas galima išgirsti net menkiausią smulkmeną dainoje. Labai gerai atkuriamas paprasčiausias popsas, alternatyvi muzika, rokas ar klasikinė muzika. Beje, „CX300“ gali pasididžiuoti ir geru aplinkinio garso izoliavimu.

Tai pirkti ar ne? Pirkiniu tikrai džiaugiuosi ir bent kol kas tikrai neaptikau jokių stambesnių trūkumų. Belieka tikėtis, jog laikui bėgant neatsiras kokių pasislėpusių problemų.

Pradžia

Kas pakuotėje? Pakuotės dydis nėra didelis – kaip ir kitų pigesnių telefonų. Viskas, kas gaunama su šiuo telefonu beveik panašu kaip ir kitų telefonų dėžutėse: įkroviklis, ausinės (kurios, tiesa, negali pasigirti gera kokybe), instrukcijos ir žinoma, baterija su pačiu telefonu. Itin nustebino į telefoną jau įdėta staigmenėlė – 1 gigabaito talpos atminties kortelė!

Apie telefoną. Šis telefonas man patinka dėl to, jog nepaisant kainos jis gali atlikti tikrai nemažai funkcijų. „Nokia 2700“ gali atkurti „mp3“ failus, groti radiją, net fotografuoti nuotraukas 2 megapikseliais, filmuoti, įrašyti garsą ar naršyti internete EDGE ryšiu. 3G ryšio telefonas, deja, nepalaiko. Programinė įranga taip pat nenuvilia – viską galima atlikti itin paprastai ir greitai su „Nokia OS S40 5th Edition“. Šio „Nokia“ modelio  dizainas – paprastas ir solidus. Telefono baterija taip pat ištverminga – su normaliu naudojimo tempu (truputis fotografavimo, skambinimo, žinučių, žaidimų) telefonui pavyko „išgyventi“ visą savaitę!

Telefonas turi ir keletą minusiukų. Šio modelio korpusas ganėtinai lengvai braižosi (jau nusipirkau dėkliuką nešiojimuisi) ir nelabai kokybiškai padarytas mygtukų apšvietimas – pro klaviatūros šonus nežymiai šviečia klaviatūrai skirtas apšvietimas. Dar pusę minusiuko skiriu – klaviatūrai. Ne, ji tikrai neatrodo pigiai ar yra prastos kokybės, paprasčiausiai mygtukai spaudosi ne itin lengvai. Tačiau rašantiems ne daug žinučių – tai tikrai nėra pati didžiausia problema šiame telefone.

Pabaigai. Kad ir ką apie šį telefoną sakytume, jo kaina (299 lt)tiesiog idealiai atitinka jo funkcionalumą ir kokybę. Pirkdamas norėjau bent paprasto telefono, kuriame būtų galima tik patogiai naudotis pagrindinėmis funkcijomis – skambinimu bei žinučių rašymu, o gavau tikrai patogų, funkcijomis galintį pasigirti bei gerą dizainą turintį telefoną.

Vieną šios operacinės sistemos kopiją nusprendžiau nusipirkti ir aš. Trumpai išbandęs bei panaršęs po šią operacinę sistemą, funkcijas, kurias pastebėjau pateikiu Jums.

1. Vilniaus laikas. Pirmiausias pastebėjimas instaliuojant “Snow Leopard” buvo laikas. Besirenkant laiko zoną automatiškai “išmetė” Vilnių.
2. Darbastalyje nėra “Macintosh HD”. Suinstaliavus “Snow Leopard” nustebsite – ant darbastalio neberasite “Mackintosh HD” ikonos. Nebijokite, jūsų kietasis diskas niekur nepradingo, tiesiog “Apple” nusprendė jo ikoną išimti iš darbastalio.
3. 64  bitų sistemos palaikymas.
4. Data ir laikas darant darbastalio nuotrauką. Kai Jūsų padaryta darbastalio nuotraukos ikona atsidurs ant darbastalio, prie jos, pavadinime bus įrašytas “nufotografavimo” data ir laikas.
5. Pilnavertis “Microsoft Exchange” palaikymas.
6. Patobulinta “Expose” funkcija. Suaktyvinus “Expose” ir išvydus langus, ant vieno iš jų užvedus bei paspaudus tarpo klavišą galima priartinti langą bei iš arčiau pamatyti turinį. Be to, jei esate paleidęs keletą langų iš tos pačios programos, galima paspaudus palaikyti ant dock’e esančios ikonos ir išvysite būtent tos programos langus.
7. Funkcijų peržiūra nepaleidus programos. Spustelėjus dešiniuoju mygtuku ant dock’e esančios ikonos galima pamatyti galimas funkcijas nepaleidus programos.
8. Patogesnis neįgaliesiems.
9. Patobulintas “Stacks” rėžimas dock’e. Jei turite aplankų dock’e, bei peržiūrite jų turinį “Stacks” būdu, atrasite keletą naujų patobulinimų. Pirmasis – pačiame “Stacks” galima peržiūrėti aplankų aplankuose esantį turinį. Antrasis – jei išsiskleidus “Stacks” jame esančių ikonų yra per daug, kad negalima vienu ypu peržiūrėti – galima slinkti. Kitaip sakant, “Stacks” pasidarė “scrollable” (liet. slenkamasis).
10. Paprastas teksto pasirinkimas PDF failuose.
11. Patobulinta “iChat” programa.
12. Pridėta “Quicktime Player” programa. Ši programa buvo smarkiai patobulinta: su ja ne tik galima peržiūrėti vaizdo klipus, filmus bet ir įrašinėti video klipą, ekrano vaizdą, garsą. Čia pat nufilmuotus vaizdus galima ir sukarpyti bei iškart patalpinti į puslapius “MobileMe” ar “Youtube”.
13. Nauji darbastalio paveiksliukai. Pridėta atskira “Art” kategorija, pridėta darbastalio paveiksliukų su snieginiu leopardu ir dar keletas naujų darbastalio paveiksliukų kitose kategorijose.
14. Ikonų priartinimas. Naršant aplanke pelės ar touchpad’o pagalba galima priartinti ir sumažinti ikonas.
15. Veiksmas ikonose. Nepaleidus norimo failo galima peržiūrėti jo turinį – mygtukų paspaudimu, tiesiai ikonoje, galima peržiūrėti video klipą ar tiesiog perskleisti dokumento lapus.
16. Greitis. Pasak “Apple”, viskas šioje sistemoje turėtų pasileisti žymiai greičiau, kompiuterio išjungimas, įjungimas bei “užmigdymas” turėtų vykti žymiai sklandžiau.
17. Naujoji sistema užima mažiau kietojo disko vietos.

Apibendrinimas: Nors OS ir nėra kapitaliai pertvarkyta, joje galima atrasti labai daug naudingų patobulinimų ir atnaujinimų palengvinančių kasdienį darbą.

Tik gavus juodą „Nokia“ dėžutę į rankas kilo mintis: jei nematytume iškilaus naujojo „Nokia“ flagmano „N97“ paveiksliuko bei nežinotumėme kas šios dailios juodos dėžutės viduje – truputį pakraipę galvas ir pamąstę galėtumėme pasakyti, jog dėžutėje galėtų būti prabangūs kvepalai. Pakuotėje rasite patį „Nokia“ telefoną, „stylus“ liečiamojo ekrano valdymui, ekrano šluostę, bateriją, įkroviklį, įkroviklio adapterį, laidą iš telefono „miniUSB“ į kompiuterio „USB“ ir, žinoma, instrukcijas su „Ovi“ disku.

Pagrindai. Bandytas sumanusis telefonas turi ganėtinai didelį 3.5 colių liečiamąjį ekraną. Jo „liečiamumo“ kategorija kiek kitokia – ekranas skirtingai nei „iPhone“ telefonai reaguoja ne į šilumą liečiant, tad geriausia ekraną valdyti nagu arba pridėtu „stylus“. Virš ekrano rasite. Žemiau jo – pagrindinį meniu iššaukiantį sidabrinį mygtuką bei du, taip pat liečiamuosius, mygtukus: atsiliepimo bei pokalbio išjungimo. Telefoną malonu laikyti rankoje, ir skirtingai nei kolegai Džiugui, įdėtas į kišenę kelnių žemyn nenutempė. Tik truputį didesnis storumas nei kitų telefonų galėtų išduoti, jog ši „Nokia“ turi ir išskleidžiamą QWERTY klaviatūrą, kuri pritaisyta prie ganėtinai tvirto mechanizmo.

Mūsų galvos skausmas. Jos kartais, netiesiogine prasme, sukelia galvos skausmą. Būtent jos kartais atjungia mus nuo būtinų padaryti darbų ar atskiria nuo komunikacijos pasaulio. Taip, supratote teisingai – dabar atėjo laikas prašnekti apie baterijas. Pakuotėje pridedama BP-4L 1 500 mAh ličio jonų baterija. Baterija nesunkiai įkraunama kompiuteriu, o jei tenka išvažiuoti ten, kur nėra įkroviklio su „miniUSB“ jungtimi, tačiau yra senesnio modelio „Nokia“ įkroviklių – tereikia pasiimti pakuotėje pridedamą adapterį.

Fotografija. Carl Zeiss optika, 5 megapikseliai, objektų fokusavimas, blykstė: telefone įtaisytas fotoaparatas taip pat turėtų nudžiuginti. Telefonas puikiai gali pakeisti Jūsų įprastą „muilinę“.  „N97“ fokusuodamas automatiškai sureguliuoja spalvas pagal fotografuojamą vaizdą, tačiau nustatymuose galima pasirinkti sau geriausias nuostatas: spalvų ryškumą, įjungti nakties rėžimą, pakeisti nuotraukos spalvą ir panašiai. Tereikia patraukti dangtelį, esantį telefono „nugaroje“ ir jau galite filmuoti ar fotografuoti. Žemiau pateikiu keletą nuotraukų pavyzdžių.

Kita. Vertėtų paminėti ir keletą kitų funkcijų. Ši „Nokia“ turi ganėtinai patogų GPS imtuvą. Jis turėtų tapti Jūsų nuolatiniu palydovu įvairiose kelionėse arba pasivaikščiojimuose tik teks perprasti jo valdymą. „N97“ taip pat gali pasigirti ganėtinai patogia interneto naršykle bei kitomis įprastomis šiuolaikinių telefonų funkcijomis: radijumi, diktofonu, MP3 grotuvu…

Pabaigai. Po testavimų, man pasirodė, jog šis sumanusis telefonas visiškai laisvai gali stoti į kovą su kitais „protinguoliais“. Tiesa, truputį gali nugąsdinti kaina be jokio plano bei sutarties – apie 2300 lt.

Pradžia. Kadangi ir prie savo praeito nešiojamojo kompiuterio turėjau laidinę USB pelę (gavau nemokamai kartu su kompiuteriu), nusprendžiau ir nusipirkęs Macbook’ą naudotis ne trackpad’u, o pele. Kadangi mano senoji pelė atiteko senojo kompiuterio pirkėjui, teko nusipirkti naują pelę. Šį kartą pasirinkau bevielę „Logitech MX 1100“.

Besirenkant. Bepirkdamas, iš pat pradžių pasikonsultavau su Džiugu – mūsų blogosferos didžiausiu technikos guru. Jis siūlė imti Bluetooth technologiją palaikančią V470 arba mano nusipirktąją MX 1100 (~180lt). V470 siūlymo pagrindinis argumentas buvo Bluetooth, kadangi bevielėms pelėms dažniausiai reikia specialaus prietaisiuko, kuris jungiamas į USB, o juk iš tiesų USB lizdai mums tokie reikalingi! Tačiau truputį pagalvojęs ir pasižvalgęs po parduotuves nusprendžiau dėl patogesnio valdymo ir programuojamų mygtukų imti MX 1100 (būčiau pirkęs beveik panašią į minėtąją – Revolution, tačiau kaina manęs nedžiugino).

Išvaizda. Dydis. Patogumas. Pelės dizainas tikrai neiššaukiantis, tačiau pelė puikiai įsitaiso rankoje ir yra labai patogi darbui kompiuteriu. Visi ant pelės esantys mygtukai išdėstyti taip, kad būtų kaip tik galima lengviau juos pasiekti. Šoninės vietos, kurias imame rankomis yra padengtos guma, o tai padaro pelę dar patogesne. Pelė nėra labai maža, tačiau ir ne beprotiškai didelė.

Funkcionalumas. Vienas iš labiausiai nustebinusių dalykų yra tai, jog kartus su kompanijos „Logitech“ pele, gavau programinės įrangos paketą pavadinimu „Logitech Control Center“. Jame galima pačiam užprogramuoti visus mygtukus (pvz.: padaryti jog paspaudus atitinkamą mygtuką jis paleistų programą, pasispaustų du kartus ar būtų vietoj kokios nors mygtukų kombinacijos paspaudimo). Vertas atskiro paminėjimo yra ypatingasis MicroGear™ ratukas. Pasitelkus pelę, galima nustatyti vieną iš ratuko sukimo būdų: įprastinį, lėtąjį bei greitąjį. Sukant ratuką greituoju būdu tiesiog įsukite jį ir jis laikinai nesustos sukęsis. Tai padeda greičiau perversti didelius dokumentus ar straipsnius. Tiesa, perkeliant pelę į kitą vietą arba laikant ją ore, ratukas gali nei iš šio, nei iš to pats suktis.

Pabaigai. Na, bent jau kol kas pele esu patenkintas (ne tik aš: Gizmodo, nežinau.lt taip pat) ir jei Jums būtent reikia pelės už tokią kainą – verta pasižvalgyti ir į šią.

Kas mane labiausiai sužavėjo šiose reklamose? Tai, jog rodomos tikros žmonių situacijos, istorijos, jų norai. Žinoma, reklamose neapsieita ir be keleto klaidelių: pirmojoje reklamoje veikėja Lauren „Apple Store“ pavadino „Mac Store“, o šis video parodo, jog ji kompanijos „Apple“ parduotuvėje net nebuvo apsilankiusi, na, ir dar keletas kitų klaidelių. Nepaisant jų, aš su pasimėgavimu laukiu kitų „Laptop Hunters“ reklamų.

Ar dėl reklamų sugrįšiu prie Windows? Tikrai ne, esu visiškai patenkintas savo naujuoju Macbook’u. Tačiau dar kartą norėčiau pasveikinti „Microsoft“ pačiupus aukso gyslelę ir norėčiau sulaukti kokio įdomesnio „Apple“ atsako. Ta proga, kviečiu pažiūrėti visiškai naujai iškeptą jų reklamą su nauja veikėja Sheila, kuri perka nešiojamąjį kompiuterį už 2000$. Tai pirmasis videoklipas, kuriame pati veikėja mini procesorių, RAM ir kitas technikos detales.

Kokia Jūsų nuomonė apie šią reklamų seriją?
P.S. Nekomentuoju „Microsoft“ produktų. Kalbu apie šios kompanijos naująsias reklamas.