Technika

Geg
01

HP Photosmart 5510 ir 7510: nenugalimi taupytojai

2 komentarai (-ų)


Spausdintuvas – man dabar labai aktualus dalykas. Jo reikalingumo niekaip neįmanoma nuneigti. Visokiems mokyklos reikalams kasdien spausdinu ar kopijuoju bent po keletą puslapių. O kadangi spausdinu nemažai, tai labai svarbus ekonomiškumas. Šįkart kaip tik ir apžvelgsiu du panašius, bet tuo pačiu ir skirtingus HP spausdintuvus: Photosmart 7510 ir Photosmart 5510, skirtus kasdieniam naudojimui. Abu žvėriškai ekonomiški, tik kuris labiau?

Kaina. HP Photosmart 7510 parduotuvėse Lietuvoje galima įsigyti už vidutiniškai ~600 litų, o už HP Photosmart 5510 pakloti reikės apie ~250 litų.

Nors imk ir spausdink po knygą kasdien. Abu spausdintuvai išsiskiria dideliu ekonomiškumu. Ir Photosmart 5510, ir Photosmart 7510 dažų užtenka labai ilgam laikui. Kai tik gavau Photosmart 7510, spausdintuve buvo palikta šiek tiek dažų dar nuo buvusio spausdintuvo testuotojo. Su tuo dažų likučiu dar atspausdinau penkis projektinius darbus klasės draugams, 20 lapų medžiagą debatams, kelias nuotraukas ir dar kokius ~20 lapų visokioms namų darbų užduotims. Photosmart 7510 irgi niekaip nepavyko pribaigti – spausdinau krūvas visokių tekstų ir nuotraukų, o spausdintuvą taip ir išsiunčiau HP su dar nepasibaigusiais dažais. Toks ilgas dažų nepasibaigimas ilgainiui ima ir nervinti – tai juk gi stabdo gražią tradiciją kiekvieną mėnesį pakeisti spausdintuve dažus. Bet bent jau šiek tiek nuotaiką pakelia tai, kad rečiau reikia kapstytis piniginėje ir ieškoti 130 litų penkioms skirtingoms dažų kasetėms.

Turi spausdintuvą – neturi vietos kompiuteriui? Jei turite mažesnį rašomąjį stalą ir Photosmart 5510 arba 7510, gali atsitikti taip, kad ant stalo vietos sumažės dvigubai. Abu spausdintuvai yra tikrų tikriausi milžinai. Tik Photosmart 5510 šiek tiek mažesnis, o Photosmart 7510 – didesnis. Nemanau, kad abiejų spausdintuvų dydis yra pateisinamas. Rinkoje yra be galo daug spausdintuvų, kurie atlieka lygiai tokias pačias funkcijas ir užima ant stalo ne tiek daug vietos.

Kopijavimas, spausdinimas ir skanavimas. Abu spausdintuvai ir kopijuoja, ir skanuoja. Kokybė puiki – nieko neprikiši. Su mažesniuoju Photosmart 5510 galima kopijuoti ir skanuoti informaciją atkėlus dangtį ir padėjus ant stiklo lapą, o su Photosmart 7510 kopijuoti ir skanuoti galima ir įdėjus lapą į angą spausdintuvo viršuje. Per ją lapas „persukamas“ ir netrukus išspausdinama kopija. Spausdinimo kokybės nuosekliai vertinti net neverta – abu spausdina tokia kokybe, kokia galėtų būti patenkintas kiekvienas vartotojas.

Ekranas. Abu spausdintuvai turi liečiamuosius ekranus, su kuriais galima valdyti visas spausdintuvo funkcijas (nustatymų reguliavimą, kopijavimą, skanavimą, visokios informacijos – naujienų, spalvinimo knygučių, žemėlapių – spausdinimą tiesiai per spausdintuvą, be jokio ryšio su kompiuteriu). Tiesa, Photosmart 7510 liečiamasis ekranas kone dvigubai didesnis nei Photosmart 5510 ekranas. Jame ekranas ne tik dvigubai didesnis, bet ir dvigubai kokybiškesnis. O štai Photosmart 5510 ekranas labai nepreciziškai veikia, naršant pasispaudžia kada visai to nereikia.

Bevielizmas. Abu spausdintuvai padovanoja galimybę naudotojui sumažinti laidyno ant savo stalo. Ir Photosmart 5510, ir Photosmart 7510 veikia belaidžiu būdu, prisijungdamas prie namuose ar ofise turimo belaidžio interneto maršrutizatoriaus. Su abiem spausdintuvais galima spausdinti ir tiesiai iš visų naujausių iOS įrenginių, mat abu turi AirPrint funkciją.

Abiejų minusai.
<< Photosmart 5510 korpusas atrodo pigiai ir sukuria pakankamą nepatvarumo įspūdį. Pavyzdžiui, betestuodamas pastebėjau, kad plastikinis dangtis, po kuriuo reikia įdėti lapą kopijavimui ir skanavimui, yra šiek tiek įdubęs.
<< Photosmart 7510 erzina savo skleidžiamais garsais. Vos tik įjungtas spausdintuvas ima skleisti šnypštimą. Atrodo, menkniekis, bet kai reikia susikaupti – trukdo.

Tai kurį rinktis? Neabejotinai HP Photosmart 5510. Brangesnysis HP Photosmart 7510 tikrai nėra vertas tų papildomų už jį mokamų 400 litų. Photosmart 5510 turi visas tas pačias funkcijas kaip ir Photosmart 7510, o yra žymiai prienamesnis ir kompaktiškesnis. Ir apskritai, HP Photosmart 5510 turi idealų funkcijų gausybės ir kainos santykį.

Įvertinimas (HP Photosmart 7510) – 7/10. Įvertinimas (HP Photosmart 5510) – 8/10.

Bal
23

Samsung NX200: ir fotoaparatas gali būti protingas

6 komentarai (-ų)


Pastaruoju metu viskas pradėjo darytis išmanu. Išmanieji telefonai, išmanieji spausdintuvai, išmanieji siurbliai, išmaniosios mašinos, išmaniosios mikrobangų krosnelės… ir taip gali kartoti visą dieną. Iš visų suminėtų išmaniųjų naudojausi tik telefonais ir spausdintuvais, bet šįkart teko susipažinti ir su dar vienu protinguoliu – fotoaparatu. Tai – Samsung NX200, fotoaparatas, žinantis daugiau nei kiti. O kadangi fotografijos srityje esu mažiau išmanus nei Samsung NX200, tai rašysiu iš visiškai paprasto vartotojo pozicijos.

  
  
Kaip fotografuoja? Pirkdamas fotoaparatą visų pirma atkreipi dėmesį į jo fotografavimo kokybę, o ne į visokius akiai malonius priedus. Tad nuo fotografavimo ir vertėtų pradėti. Visų pirma, reikėtų paminėti, kad jis nėra veidrodinis fotoaparatas (sumani „muilinė“, taip sakant), tačiau lengvai galima keisti objektyvą, blykstę ir susireguliuoti visą techniką pagal savo norus. Žinoma, čia labiau žaidimas, nei reali nauda – bandoma dar labiau imituoti veidrodinį fotoaparatą. Besirūpinantiems pikseliais, galiu pasakyti, kad Samsung NX200 gali fotografuoti 20.3 megapikselių raiška ir nuotraukos pasižymi gera kokybe net ir fotografuojant pakankamai prastomis sąlygomis, tamsoje nesimato jokių smarkiai pastebėtinų „triukšmų“. Man, kaip paprastam vartotojui, tokios kokybės tikrai užtenka – juolab, kai tą gerą kokybę „išspausti“ šitaip nesunku. Keletas neprofesionalaus tipo kadrų įvairiomis sąlygomis – pastraipos viršuje.


Pala, o tai jis dar ir filmuoja? Ko gero labiausiai nustebinusi Samsung NX200 funkcija – filmavimas. Nežinojau, kad fotoaparate filmavimo funkcija gali būti TOKIA gera. Visi aparatai, su kuriais pastaruoju metu dirbau ir kurių pagrindinė funkcija buvo filmuoti, nė negali lygintis su šituo fotoaparatu. Nufilmuoti kadrai labai kokybiški, objektai, kuriuos norima išryškinti, labai gražiai ir tvarkingai sufokusuojami. Tik yra tokia viena bėda. Jei filmuojama tylioje aplinkoje ir iš arti, nufilmuotoje medžiagoje nuolatos girdisi pakankamai garsūs fokusavimo garsai. Kai kuriuose filmuotuose videoklipuose beredaguojant tiesiog norėjosi išvis išimti garsą.

 
Parodyk man tą jo išmanumą! Išmanumas slypi įdiegtose papildomose funkcijose – žaisliukuose. Fotoaparate besukinėjant funkcijų ratuką yra toks pasirinkimas „Magic“. Iš ten galima išsirinkti daug visokių smagių efektų: vinjetės, miniatiūros, fish-eye. Tame pačiame „Magic“ galima sukurti ir visokių pokvailių montažų – tavo namas naujienose, iš galvos byra gimtadienio konfeti, tu retro stiliaus fotoalbume ir panašiai. Visi efektai ir montažai rodomi jau fotografuojant, t.y. fotografuojama kaip per filtrą, tad jau fotografuojant galima matyti, kaip atrodys nuotrauka su tam tikru paredagavimu. Iš funkcijų ratuko galima pasirinkti ir „Panorama Mode“. Su juo galima daryti panoramines nuotraukas čia ir dabar. Tiesa, kad nufotografuotum tą panoramą, reikia neįtikėtinai preciziškai sukti fotoaparatą į tam tikrą pusę. Šiek tiek nukrypus, Samsung NX200 iškart ima rėkti ir visą panoraminę nuotrauką atšaukia.

Išorė. Fotoaparato pagrindinė išorinė savybė yra įdiegtas AMOLED 3 colių ekranas, kuris yra tikrai kokybiškas ir visos nuotraukose esančios detalės ryškios ir aiškios. Pats fotoaparatas nėra labai sunkus ir pakankamai kompaktiškas, ypač jei nuimi objektyvą ir blykstę. Žodžiu, kad už veidrodinį fotoaparatą lengvesnis – galiu užtikrinti.

Išvados. Samsung NX200 man atvėrė akis: supratau, kad man TIKRAI nereikia veidrodinio fotoaparato. Nereikia, nes taip ir neprisiruošiau pasimokinti elementariausių funkcijų ir su veidrodiniu fotoaparatu vis tiek fotografuoju „auto“ (liaudyje vadinamu „durniaus“) rėžimu. Samsung NX200 sukurtas ne tiems, kurie nori džiaugtis skaičių reguliavimais ir fotografuodami sukurti meno šedevrą, o tokiems, kurie tuoj pat nori turėti nuotrauką, kurią tiesiog nebūtų gėda parodyti kitiems. O tuos, kuriuos siaubingai traukia objektyvų keitinėjimai – prašom, Samsung NX200 tokią galimybę irgi suteikia.

Kaina – apie 2000 litų. Įvertinimas – 8/10.

Bal
12

Kavinė telefone: tai koks gi tas pirmas blynas?

3 komentarai (-ų)


„Kavinė telefone“ skamba per daug įkyriai futuristiškai, bet čia tokia pirma man kilusi mintis apie naują Coffee Inn kavinių tinklo pristatytą programą išmaniesiems telefonams. Tokia programa – pirmasis lietuviškas bandymas kavinę perkelti į žmonių kišenes. Ar jis vykęs?

Ką su programa veikti? Programos paskirtis – galimybė vartotojui žinoti, ko nori iš kavinės, prieš pat užsukant į ją. Išsirinkti neturėtų būti sunku: galima pažiūrėti savaitės kavą, peržvelgti pačius mėgstamiausius gėrimus kavinėje ir jei dar nežinai, ko norisi, paprašyti virtualios baristos pagalbos – ji išrenka atsitiktinę kavą. Pasirinkti naujų kavų galima nesunkiai, o ką, jei aš noriu pamatyti savo telefone tą lentą, kabančią pačioje kavinėje su visų kavų kainoraščiu? Būtų šaunu ją kokiu nors būdu įsprausti į telefoną. Neblogai būtų įdėti ir visų saldėsių pasiūlymus. Beje, siūlau smarkiai pagalvoti apie nešnekančios virtualios baristos pavertimą ir protingesnę kalbančią baristą su dirbtiniu intelektu (kad ir panašią į Siri…).

Aha… O kaip su apmokėjimu? Programoje įmontuota ir prieiga prie atsiskaitymo/nuolaidų kortelės Magic Card. Visada galima dirstelėti į programą ir sužinoti, ar užteksi pinigų kavai. O ir vos atsiskaičius kortele programoje likutis kaipmat atnaujinamas. Būtent ši funkcija – tokia, iš kurios aš labiausiai tikėjausi. Coffee Inn vertėtų pamąstyti apie kur kas inovatyvesnį atsiskaitymo būdą. Jei jau turiu išmanųjį telefoną – galėčiau nesinešioti kortelės, galėtų užtekti vien programos. Juk jau ir taip to plastiko kišenėse daug. :)

Kas toliau? Jau pačią išleidimo dieną Coffee Inn Klaipėdoje kiekvienas stalas buvo apkabinėtas lankstinukais, kviečiančiais parsisiųsti programą. Akivaizdu, kad nauja šito kavinių tinklo idėja jiems patiems labai rūpi ir jos vos išleidę nenumarins, tobulins visokiomis papildomomis įdomybėmis. O Coffee Inn valdyboje dirbančių žmonių kūrybiškumu pasitikiu visiškai. Jų kavinė buvo pirmoji, kurioje prie šiukšliadėžės radau raginimą mesti taikliai, nes „juk mes – krepšinio tauta“. O tas pirmas programos blynas – įdomus. Tik laukiam kokios truputį skanesnės uogienės.

Kov
04

Už kavą atsiskaitysite grynais, kortele ar telefonu?

16 komentarai (-ų)


Taip, dabar jau atėjo tokie laikai, kai pardavėjas gali Jūsų paklausti, kuo atsiskaitysite: grynais, kortele ar telefonu. Tokią galimybę Lietuvoje Europos krepšinio čempionato metu pristatė Mokipay. Beje, spėjo ne tik pristatyti, bet jau ir laimėti Metų gaminio 2011 apdovanojimą. O ar paprastas vartotojas sutiktų Mokipay apdovanoti tokiu titulu?

Naudojimasis. Visų pirma, reikėtų paminėti, kad Mokipay šiuo metu veikia su Omnitel (ne tik su abonentu, bet ir su Ežiu ir Extra) ir Bitės kortelėmis, o kadangi naudojuosi Tele2, prijungti Mokipay prie savo kortelės nepavyko. Teko naudotis apžvalgai atsiųsta Ežio pakuote, kurią nusipirkę už 7 litus gaunate 5 litus Ežio paslaugoms ir dar 5 litus Mokipay pirkiniams. Pakuotėje radau įprastus išankstinio papildymo kortelės pakuotės atributus ir dar atskirą Mokipay pakuotę. Ten – lustinis lipdukas, kurį reikia priklijuoti ant telefono nugarėlės. Priklijuot priklijavau, bet nežinau, kaip būtų, jei reikėtų nuimti. Garantuotai liktų dėmė. Minusas brangių telefonų savininkams.

Perku. Aktyvavimas nebuvo sunkus. Įdėjau Ežio kortelę į telefoną, priklijavau lipduką, nusiunčiau žinutę į instrukcijose nurodytą telefono numerį ir jau paskelbė, kad galiu naudotis. Išnaudoti Ežio „padovanotus“ penkis litus nutariau Vero Cafe kavinėje. Prieš pasirinkdamas kavą, paklausiau, ar bus galima atsiskaityti Mokipay. Barista suraukė antakius, nusišypsojo ir klausiamai pasižiūrėjo į kitą baristą. Anas, lyg suprasdamas, kad čia „Emergency! Emergency!“ tipo situacija, greitai atskubėjo ieškoti užkišto Mokipay aparato. Nušluostė dulkes ir padavė. Prikišau lipduką prie aparato ekrano ir kava – mano. Supratau, kad Vero Cafe daro pakankamai skanią kavą, bet supratau dar ir tai, kad buvau turbūt pirmas ar antras lankytojas su Mokipay.

Pliusas.  Krūvos nuolaidų vienoje vietoje, reikia tik Mokipay lipduko. Nereikia tąsytis atskiros piniginės su nuolaidų kortelėmis. Minusas. Norint apsipirkti su Mokipay, vietų, kuriose jis galioja, reikia ieškoti. O jų kol kas tikrai mažai. Ypač kasdieniškų. Pliusas. Turint pakankamai pinigų Mokipay sąskaitoje ir einant apsipirkti, nereikia jokio metalo, popieriukų ar kortelės. Minusas. Padarykit, kad veiktų ir Tele2 klientams! Minusas. Iš telefono sąskaitos neima pinigų, Mokipay sąskaitą reikia pildyti atskirai. Rezultatas 2:3. Nežymi minusų pergalė.

Gerai, kad atsirado dar vienas būdas atsiskaityti. Ir gerai, kad tas būdas leidžia nesitąsyti piniginėje viso plastikinio šlamšto – galima gauti nuolaidas tiesiog su Mokipay. Tiesa, esu įsitikinęs, kad paslauga nesinaudosiu tol, kol nebus galimybės atsiskaityti man įprastose apsipirkimo vietose ir kol apie Mokipay papildymą reikės galvoti atskirai – neužteks vien telefono sąskaitos. Bet jei šie dalykai bus įgyvendinti, visai neprieštaraučiau švystelėti savo piniginę šiukšliadėžėn.

Vas
05

Samsung Galaxy Note: netikėtas hibridas

12 komentarai (-ų)


Iki to laiko, kai gavau telefoną testavimams, apie Samsung Galaxy Note girdėjau tik tiek, kiek sakė nervinančios reklamos įvairių tinklapių šonuose. Ten vaizduotame telefone mačiau, atrodytų, dar vieną įprastą Samsung bandymą sukurti kuo kietesnį išmanųjį telefoną. Klydau. Pasirodo, su šituo telefonu viskas 360° kitaip.

Jūs ką, Samsung, juokaujat?!  Didžiausias Samsung Galaxy Note pateiktas netikėtumas, dėl kurio aš visą laiką aikčiojau – dydis. Įprasta nešiotis trijų, na, tebūnie ir keturių colių telefoną, o čia – visi penki coliai. Kai norėdamas ką nors draugams parodyti traukdavausi Galaxy Note iš kišenės, jie vis susidomėję klausinėdavo, kokio platumo tos mano kišenės. Ir tiesingai klausė – paėmęs į rankas Galaxy Note net nesupranti, ką paėmei: padidintą telefono versiją ar sumažintą planšetinį kompiuterį. Padėtas ant stalo atrodo irgi neaiškiai. O skambindamas jautiesi kaip ranka apglėbęs ir prie ausies laikydamas šokolado plytelę (dievaži, nė kiek neperdedu).

Kam toks reikalingas? Tokio telefono panaudojimas nėra netikėtas. Samsung paprasčiausiai padarė tokią mobilesnę planšetę. Toji planšetė  turi savų privalumų: lengva nešiotis, tad planšetės teikiami privalumai dar prieinamesni – jais galima naudotis, kur tik bebūtumėte. Ja patogiau nei įprastame telefone naršyti, rašyti laiškus ar  skaityti knygas. Ta planšetė geriau atlieka ir telefono funkcijas, nei kad Galaxy Tab - skambindamas nesijauti toks idiotas (vis tiek jautiesi, bet ne tiek daug).

„Iš reklamos“. Pagrindinis reklamuojamas dalykas – netikrovėje esanti tikroviška užrašų knygutė. Ne veltui į telefono šoną įkištas ir pieštukas liečiamajam ekranui (stylus). Aktyviai sakoma, kad telefonu patogu užsirašinėti ir dalintis savo mintimis. Galima daryti įvairias iškarpas iš skirtingų puslapių, jas suklijuoti, aprašinėti, piešti, pažymėti žemėlapyje tikslią vietą, kur reikia atvykti ir panašiai. Bet čia daugiau toks reklaminis kasdienybės imitavimo reikalas ir praktiškai neradau, kur tokią funkciją panaudoti.

Baterija. Jei galvojate, kad toks didžiulis ekranas lengvai „suėda“ bateriją – neklystate. Bet ko gero klystate įsivaizduodamas baterijos dydį. Baterijos dydis visiškai proporcingas telefono dydžiui ir veikimo laikas tikrai stebina. Telefonas, jei nieko su juo nedarysite ir naudosite 2G ryšį, neišsikrovęs prastovėti galės virš 960 valandų, o nekraudami prašnekėti 2G ryšiu galėsite net 26 valandas. Tokia baterija įrenginiui labai palanki ir kaip telefonui, ir kaip planšetei.

  
Fotografavimas. 8 megapikseliai, „fokusavimas-kur-nori“, vaizdo stabilizavimas daro savo – nuotraukos kokybiškos, ryškios, daugeliu atveju galima rodyti draugams ar giminėms. Tokiu telefonu fotografuoti ir patogu ir smagu – ekranas didelis, gali matyti kiekvieną objektą ir žiūrėti į viską taip, kaip tai atrodys nuotraukoje. Virš šios pastraipos – keletas nuotraukų pavyzdžių, darytų su Samsung Galaxy Note. Beveik jau galiu atidaryti parodą, ne?

Pabaigai. Atidavęs Galaxy Note ir vėl pasiėmęs savo Galaxy Mini, jaučiausi kaip rankose turėdamas žaisliuką. Manau, kad ir kokia būtų keista ir netikėta, šita Samsung idėja sukurti Galaxy Note tikrai sveikintina. Samsung praplatino išmaniųjų telefonų rūšių spektrą ir palengvino pasirinkimą tiems, kuriems norisi tokio tipo telefono. Tik nežinia, kiek žmonių išdrįs pasirinkti tokį neįprastumą. Pats tokio telefono nesirinkčiau – reikėtų jau visas kelnes pirkti su didesnėmis kišenėmis…