„National Geographic“. Jau seniai buvau girdėjęs apie puikųjį ir taip išpuoselėtąjį „National Geographic“ (liet. „Nacionalinė Geografija“) žurnalą, tačiau nei vieno šio žurnalo numerio nuosekliai dar nebuvau nei pervertęs, nei perskaitęs. Užsukęs į mano mėgstamąjį spaudos ir skanios kavos kioskelį „Rkiosk“ tarp kitų užsienietiškų žurnalų pastebėjau ir išdidžiai gulintį storąjį „National Geographic“ žurnalą.
Kaina ir prenumeravimas. Kaina, kaip ir kitų importuojamų žurnalų, savaime suprantama, nėra iš pačių mažiausiųjų (mokėjau 21,99 lito). Į žurnalą įdėtame bukletuke radau pasiūlymą užsiprenumeruoti žurnalą. Prenumeravimas Lietuvos gyventojams metams kainuotų apie 92 litus (nesu tikras ar į kainą įskaičiuotas ir siuntimas).
Žurnalo vidus. Ką gi, žvilgtelėkime į žurnalo vidų. Pirmiausia norėčiau paminėti, jog šis žurnalas garsėja savo puikiomis nuotraukomis, kurių šiame žurnale tikrai gausu. Štai – Lietuvos fotografų bendruomenėje efoto.lt buvo diskutuojama apie tai. Pati pradžia, kaip ir visi kiti žurnalai, turi redaktoriaus perduotą žinutę, turinį bei skaitytojų laiškų rubriką. Po įprastinių pradžios rubrikų galima rasti iš tiesų gražių, aukštos kokybės nuotraukų. Toliau – keletas trumpučių tekstukų. Pervertus keletą puslapių, randame pagrindinę numerio temą. Jos apimtis iš tiesų nemaža: su nuotraukomis, tekstu, įvairiomis schemomis, pagrindinė tema sudaro net 26 puslapius! (mano atveju – tema „Ice baby. Secrets of frozen mamooth.“) Sekančiuose puslapiuose – mažesnės apimties temos bei nuotraukos.
Man patiko. Spalvingos ir tikrai puikios nuotraukos iš pačių įvairiausių mūsų pasaulio vietų. Taip pat – įvairiausių schemų, paaiškinimų, faktų bei žemėlapių gausa. Ir – kartkartėmis žurnale pasirodantys priedai. Mano numeryje (š.m., gegužės mėn.) buvo įkištas didelis žemėlapis apie Arktiką bei jos vandenyną su tekstais bei schemomis.
Nežinau ar „National Geographic“ žurnalas pataps mano mėnesiniu skaitiniu (kadangi kiekvieną mėnesį perku labai lengvai ir „skaniai“ skaitomą lietuviškąjį mokslo žurnalą „Iliustruotasis mokslas“), tačiau spėju, jog jei kartais užsukęs į spaudos kioskelį ant šio žurnalo viršelio ir jo paties viduje pastebėsiu kokią įdomią temą – būtinai įsigysiu.
P.S. Galbūt jau girdėjote, jog leidykla „Alma Littera“ nuo spalio mėnesio žada pradėti leisti lietuviškąjį šio žurnalo variantą?
