TEDxYouth@LaisvėsAlėja – renginys, nurovęs stogą


(Nuotrauką nugvelbiau iš organizatorių archyvo. Kietai fotografavo D. Z.)

Girdėjot TED? Jei ne, tai jūsų vietoje aš jau verkčiau dėl tiek bereikšmiškai praleisto laiko internete. TED iniciatoriai sako, kad jie užsiima „idėjų, vertų skleidimo“ platinimu. Aš sakau, kad jie užsiima „kalbų, kurios verčia stotis nuo kėdės ir eit kažką nuveikt doro“ platinimu. O iš tiesų yra taip: TED organizuoja ar padeda organizuoti konferencijas, kuriose įdomūs ir įkvepiantys žmonės dalinasi savo idėjomis, gyvenimu. Jei tiksliau, pats TED organizuoja dvi metines TED konferencijas – Didžiojoje Britanijoje ir JAV – o kitas, pavadintas TEDx, organizuoja žmonės visame pasaulyje, pagauti entuziazmo ir noro pasidalinti idėjomis ir jų gauti iš kitų. Lietuva – ne užkampis. Jau vyko kelios TEDxKTU, TEDxVilnius konferencijos, o lapkričio 17 dieną įvyko ir pirmoji TEDxYouth (skirta jaunimui) formato konferencija Lietuvoje – TEDxYouth@LaisvėsAlėja Kaune.

Didžiausią nuostabą ir tuo pačiu pasididžiavimą savo karta sukėlė tai, kad visą konferenciją organizavo grupelė jaunų žmonių – Julius Pauliukevičius, Laura Pajuodytė, Simonas Bartulis, Ugnė Jakubauskaitė, Justinas Cirtautas, Jolita Vaitkutė ir dar daugybė savanorių. Jie visi prisiėmė atsakomybę organizuoti rimto prekinio ženklo renginį su nemaža auditorija. Be jokio atlygio. Tik stumiami noro įkvėpti kitus.

Kaip renginio vieta pasirinktas Kaune esantis „Romuvos“ kino teatras puikiai tiko visai konferencijai. Labai tiko ne tik dėl savo patogių kėdžių, geros scenos ar akustikos, bet ir dėl savo istorijos, ilgaamžiškumo, kuris lyg specialiai kontrastavo su konferencijos tema „Ateities ritmas“. Potemės „Pulsas“, „Maištas“ ir „Pasekmė“ – atskiros konferencijos dalys, į kurias buvo suskirstyti visi pranešėjai. Jų būta devynių:

Ernestas Kalabuckas. Jis – žmogus, parodęs, kaip atrodo Lietuva iš kosmoso ir ten pat paleidęs picą. Neįtikėtina tai, kad Ernestas, dar būdamas labai jauno amžiaus, sugebėjo panaudoti savo pomėgius labai įdomiam ir naudingam tikslui.

Mantas Ratomskis. Pagrindinė idėja: „Šiais laikas internetas užima 40% socialinio žmogaus gyvenimo, tad kodėl gi to nepanaudojus mokymuisi? Nebūk valdomas interneto, išmoks pats jį valdyti, išmok tave supančią ir apie tave transliuojamą informaciją nukreipti norima linkme.“

Berta Tilmantaitė. Bertos kalba sukėlė daugybę minčių. Kaip ir minėta jos kalboje, iš tiesų egzistuoja tokia „komforto zona“, iš kurios mes turime save prisiversti išeiti, kad galėtume pasiekti reikiamų ir norimų tikslų.

Meinardas Valkevičius. Meinardas Valkevičius – vienas iš unikaliausių žmonių Lietuvoje. Kodėl? Ogi jis kuria animaciją! Būtent jis atsakingas už visiems gerai žinomą ir išgirtą „Study In Lithuania“ inforgrafiką (nematėt – būtinai pažiūrėkit), apdovanojimų laimėjusį ir užsieniuose rodytą „The Impossible Moon“ filmuką ir krūvą reklamų, per gerų lyginti su bonuksų, taidų ir kitų įmonių bevertėmis reklamomis.

Vaiperis Vitalijus Despotin. Pagrindinė idėja: „Mokytis iš svetimų klaidų ne tik kad sudėtinga, bet ir neįmanoma, tad nebijokime susikurti savo istorijos. Kiekvieną pralaimėjimą priimkim, kaip neįkainojamą pamoką. Pasak jo, sėkmės formulė paprasta – tai užsispyrimas kart originalumas.“

Rytis Zemkauskas. Labai verta dėmesio mintis, paminėta Ryčio kalboje, buvo ta, kad turtuolius irgi reikia šviesti. Nes dabar yra pakankamai daug tokių, kuriems įdomi tik baisiausia beskonybė – paauksuoti iPhone, šlykščiai deimantais nublizginti Mercedes ar drabužiai iš liūto vilnos.

Girvydas Duoblys. Pasak šio kalbėtojo, reikia kuo labiau stengtis netapti šabloninės švietimo sistemos įkaitu ir eiti savu keliu, būti kūrybingam. Kalboje paminėta daug pavyzdinių žmonių, kuriems mokykloje nelabai sekėsi, nes jie neturėjo jokio noro įsisprausti į jiems peršamus rėmus, bet dabar yra žinomi dėl savo neeilinių pasiekimų.

Vytautas Jokužis. Vienas iš „Elintos“ įkūrėjų dalinosi patirtimi apie elektromobilius, auditorijai žadino nuostabą pateikdamas konkrečių pavyzdžių apie tai, kokia sparta vystosi technologijos ir kokių nerealių pajėgumų jos bus jau visai netrukus.

Buvau ir aš, pasimėgavau dešimčia minučių šlovės ant scenos ir pašnekėjau apie save ir tinklaraščius. Sako, kad buvo juokinga. Gal. Tikiuosi.

Renginys suorganizuotas išskirtinai gerai. Viskas buvo apgalvota ir labai įdomu, o plėtotos idėjos paskatino nestovėti vietoje. Tai juk ir buvo TEDxYouth@LaisvėsAlėja tikslas, ar ne? Dabar tik labai viliuosi, kad organizatoriai po šio renginio nepavargo ir imsis kito TEDxYouth dar šiemet. O įkvėpti tikrai yra ką.

Microsoft Lietuva darbuotojai nuo šiol eis ne į darbą


Microsoft prieš kelias dienas išsikvietė žiniasklaidą (ir mane, įsivaizduojat!) ant kilimėlio. Įvykis tuomkart buvo malonus, mat Microsoft turėjo kitokių tikslų nei tie kiti, kurie įprastai kviečiasi ant kilimėlio ir nuskalpuoja galvas už negeroves. Microsoft pasikvietė aprodyti savo naujai įkurtą būstinę Vilniuje – be dėžutinių kabinetų, popierių ir pilną pramogų darbuotojams, jei jiems nesinori dirbti. Įkurtuvių desertas – krūvos žvilgančios Microsoft technikos ir „čia to nefotografuokit“. Intriguoja, ane? Mane irgi.


Pats „Baltic Hearts“ verslo centras Ukmergės gatvėje, kurio 4-ame aukšte įsikūrė Microsoft – modernios ir akiai malonios, stiklu pagrįstos architektūros pavyzdys. Visa estetika ir tvarka išlaikoma ir pačiame Microsoft biure – dominuoja stiklas ir medis, šviesios spalvos.


Pagrindinė naujo Microsoft ofiso idėja – mažiau įprastinių stalų ir daugiau darbui skirtų kitokio pobūdžio erdvių. Ateini į darbą ir pasirenki, kur dirbsi šiandien. Reikia generuot idėjas – eini į kambariuką, pilną kušečių ir apšviestą migdančios šviesos. Nori paskambint Ballmeriui ar kokiam kitam bičui iš Redmondo – eini į „vienutę“ (nedidelį kambariuką su komunikacine įranga). Nenori dirbt išvis – eini pažaist žaidimų į erdvę su Xbox Kinect (čia aš būčiau ilgiausiai), o jei nori tik pailsėt – eini į poilsio zoną su visa virtuvine technika ir laikraščiais, maža biblioteka, televizija. Turi vaikų – yra ir jiems erdvė. Mažas kambariukas jiems skirtas tam, kad be reikalo nezyztų ir žiūrėdami animaciją kantriai palauktų tėvų darbo pabaigos.


Esama ir įprastų darbo stalų, bet jie išdėstyti atviroje erdvėje ir nė kiek nevaržo. Tik techninio personalo erdvė kiek uždaresnė, mat jų veikla reikalauja daugiau susikaupimo. Po biurą vedžiojęs Microsoft Lietuva vadas juokėsi, kad „tech supportas izoliuotas nuo visų“. Tech supportas atsikirto sakydami, kad „tai jūs čia izoliuoti nuo mūsų“. Visgi esminė naujo Microsoft ofiso idėja – daugiau vietos partneriams ir klientams. Jiems, tai yra jums visiems, skirta beveik pusė visų patalpų. Konferencijų, susitikimų, pristatymų salėse, pavadintose Lietuvos ežerų pavadinimais, lengva bendrauti ir keistis idėjomis.


Naujo Microsoft ofiso projektas įgyvendintas sumaniai ir tinkamai. Prieš važiuodamas tikėjausi pamatyti Google biurą, kur kiekvienas į savo darbo vietą atvyksta karstydamasis kaip beždžionė, nusileidžia gaisrininko vamzdžiu, atvaro paspirtuku ar segvėjum. Bet Microsoft to ir nesiekė. Galiu sakyt, kad gavosi net ir geriau – laisvai ir išskirtinai, tačiau neperdėtai ir subalsansuotai. Neabejoju, kad ofisas pateisins Microsoft viltis – darbuotojai dirbs našiau, į darbą eis su platesne šypsena ir sukurs kažką neįtikėtino. To linkiu.

~

Renginyje Microsoft dar parodė ir tai, ką kol kas Lietuvoje, o kai kuriais atvejais ir pasaulyje, rodo retai. Ant darbuotojų stalų ir Microsoft Lietuva vadovo rankose jau buvo naujas planšetinis kompiuteris Microsoft Surface. Atrodė tikrai solidžiai ir futuristiškai, sakykit, ką norit. Įdomus pasirodė sprendimas kompiuterio nugarėlėje padaryti išskleidžiamą stovą. Sumaniai atrodė ir magnetu prie kompiuterio „prilipdoma“ klaviatūra-dėklas, nors ir abejočiau, ar ja rašyti patogu.


Trumpai buvo apžvelgta ir Windows 8, kuri jau pasiekė parduotuvių lentynas. Yra sakančių, kad net neverta į ją žiūrėti, bet mano pirmas įspūdis – labai teigiamas. Microsoft pagaliau ėmėsi inovatyvių ir naujų sprendimų, kurie neabejotinai prisidės prie būdų, kaip naudojamės kompiuteriais, keitimo.


Apsilankiau ir Nokia kambarėlyje. Suomių korporacijos atstovai demonstravo naujus Lumia 820, 920 telefonus, kurių išleidimo vis dar kantriai laukiama. Pirma naujiena – nauji Lumia telefonai palaikys lietuvių kalbą. Man nereikia, bet yra daug žmonių, kurie dėl to verkšlena. Antra naujiena – kardinaliai sutvarkytos kameros. Nebėra jokių problemų su fokusavimu, o tamsoje telefonas fotografuoja nepriekaištingai. Išbandžiau pats ir užtikrinu tai. Vienintelis dalykas, kuriuo kiek nusivyliau – bevielis įkrovimas. Ne tik pačią bevielio įkrovimo pagalvėlę reikia įjungti į elektros lizdą, o ir Lumia telefonui reikia pirkti kitą galinį dangtelį, kuris palaikytų bevielį įkrovimą.

Dalykas, kurio Nokia atstovai dar prašė nefotografuoti – Nokia Lumia 900 su Windows Phone operacinės sistemos 7.8 versija. Su nauja versija telefonas veikia gana sklandžiai, tik labai trūksta atnaujintų Internet Explorer ir Office programėlių, kurios numatomos tik naujausiuose Lumia telefonuose. 7.8 atnaujinimo Nokia Lumia 800, 900 ir 710 telefonų savininkams dar teks laukti iki pat 2013-ųjų pradžios.

Kuo HP pasigyrė kompiuterių pristatymo renginyje?

20120613-130501.jpg

Prieš keletą dienų Hewlett Packard kompanija susikvietė verslininkus ir žurnalistus, tinklaraščių autorių saujelę į Europos parką, kad galėtų parodyti, kokiu keliu kompiuterių rinkoje kompanija eis toliau. Ir, žinoma, kad šiaip pasigirtų, kaip jiems einasi reikaliukai.

Stalinis milžinas. Įdomiausias modelis – Z1. Dabar šis stalinis kompiuteris – tikrų tikriausias pasididžiavimas, nes prognozės pasitvirtino – perka daug, visiems patinka. Net ir HP tinklapyje jau rašoma, kad visi pristatymai lėtėja, nes paklausa milžiniška. Iš tikrųjų tai Z1 yra ekranas, į kurį sutelpa visas kompiuteris. HP giriasi tuo, kad Z1 labai nesunku pakeisti detales – atverti ekrano dangtį ir dėlioji visą techniką, kaip patinka. 27 colių ekranas lankstus, galima lankstytis, kaip tik patogu. Turint tokį ekraną apart pelės ir klaviatūros daugiau nieko nereikia. Techninės galimybės neblogos (nuo 500GB kietasis diskas, nuo 4GB RAM, 3.30GHz dviejų arba keturių branduolių procesorius), visai kaip ir kaina, kuri prasideda nuo 5300 litų JAV.

Skirti nešiotis. Renginyje HP prisipažino labai norinti, kad toliau dauguma HP nešiojamų kompiuteriai būtų Ultrabook klasės – ploni ir žiauriai patogūs nešiotis. Iš visų parodytų labiausiai man patiko HP ENVY Pro Ultrabook 4. Gana simpatiškas kompiuteris, savo viduje besinešiojantis dvibranduolį 1.7GHz procesorių, 320GB kietąjį diską ir 4GB RAM. Turi ir Beats garso pagerinimą, sveria niekingą 1.8 kilogramą ir yra 2 cm storio (gal čia labiau tiktų “plonio”?). Tik man baisiai nepatiko įdėtas stiklinis trackpad’as. Padaryta visaip blizganti šlifuoto metalo imitacija, kuri be jokio reikalo blaško dėmesį ir šiaip atrodo pakankamai nekaip. Kaina padori – 2300 litų Amerikoje.

Pelė su WiFi. Ant testavimo staliuko buvo ir bevielė pelė HP WiFi Touch Mouse X7000. Ne bet kokia, o bevielė per WiFi. Nereikia, kad ir pelė, ir kompiuteris būtų prijungti prie kokio nors WiFi tinklo. Tik svarbu, kad kompiuteris, prie kurio jungiama pelė, palaikytų WiFi (o įdomu yra dabar tokių, kuriuose nėra WiFi?). Netrukus gausiu testams, tad išbandysiu, ar verta ji pagyrų.

HP ir animacija. HP pasigyrė turinti tokį klientą kaip DreamWorks Animation, kuris pasauliui parodė Šreką, Monstrus prieš Ateivius, Kung Fu Pandą ir t.t. Greit kinuose rodys Madagaskarą 3, kurio kūrybiniams darbams buvo naudojamos 200 HP darbo stotys. Visa filmuko medžiaga sudaro 200 terabaitų. Neblogai. Visai kaip 12500 mano iPad’ų.

Renginio išvada: HP kuo toliau, tuo labiau tobulins ir plonins nešiojamus kompiuterius, kad jie puikiai tiktų ne tik tiems atvejams, kai darbą reikia kažkur išsinešti.

LOGIN 2012 konferencija įkvepia ir verčia neužsisėdėti vienoje vietoje


Viskas, praėjo jau daugiau nei savaitė po šiųmetės LOGIN interneto, technologijų, progreso (galima įterpti ir kokį kitą ateitimi kvepiantį žodį) konferencijos Vilniuje, įspūdžiai susidėliojo į savas vietas, o įkaitusios emocijos nuslūgo. O buvo tai labai gerai. Ir štai kodėl.

Turinys.
LOGIN pranešėjus kvietė iš viso pasaulio. Pranešimų buvo tiek, kad vienu metu galėjai klausytis keturių. Jei taip tik sugebi padaryti. Ne visi ten jie įdomūs ir aktualūs, bet jų tiek daug ir buvo dėl to, kad galėtum rinktis.
Jimmy Wales: Vieną iš kokybiškiausių ir įdomiausių pranešimų paruošė Wikipedia įkūrėjas ir pagrindinė siela Jimmy Walesas. Nors tikėjausi murmesių apie tai, kokia Wikipedia vargšė ir kaip ją reikia kuo greičiau remti, išgirdau visai kita. Pasakojo apie Wikipedijos pradžią ir tai, kaip pasaulis ja naudojasi. Apie tai, kas kuria ją ir kokia ji svarbi visam pasauliui pasidarė.
Andrius Užkalnis:  Andrius Užkalnis drėbtelėjo taip, kaip turi būti. Nežinau, ar ką dar reikia pasakoti, kai galima visą LOGIN pasakojimą apie jo ir socialinių tinklų ryšį perskaityti tinklaraštyje. Salė pagal norėjusių išklausyti dalyvių skaičių buvo labai neproporcingai pasirinkta. Apytiksliai 30% žmonių per pranešimą sėdėjo ant kėdžių, o dar 70% sėdėjo kažkur ant kilimo prie Užkalnio arba stovėjo. Tiesa, tarp visų jų – nei vieno rūstaus, visi juokėsi perskaičius kas antrą sakinį. Tą patį dariau ir aš.
Patrick Davison:  Pasakojo apie visus įmanomus memus (kačiukai, šuniukai, Call Me Maybe…) ir apie tai, kokie jie visi mums įdomūs. Jokių moksliškumų – paprastai ir aiškiai. Aišku, ir juokingai – kaip gali būti kitaip kalbant apie tokius dalykus. Lengvo turinio, visai smagus, gerai nuteikiantis pranešimas.
Adomo Rutkausko, Džiugo Paršonio, Ernesto Parulskio, Aldo Kirvaičio NK diskusija: Tiesiog smagus pokalbis apie technologijos seniau. Labai įdomi idėja – visi šneka, ko tikėtis iš ateities technologijų, ko trūksta dabar, ir niekas neprisimena, nuo ko viskas įsibėgėjo. Tiesa, kalbėta ne apie tolimą praeitį, o apie penkiolika metų atgal. Būtent tada, kada pasirodė pirmasis NK žurnalas.
Patrizia Marti: Dėstytoja iš Sienos universiteto Italijoje pristatė kelias istorijas, kaip dizainerių išmonė gali padėti neįgaliems žmonėms. Specialiai sukurti robotai, žaislai, kitos priemonės. Pačioje pradžioje bendrai pristatyta dizaino įtaka paprastiems kasdieniams dalykams.

Pramogos.
Smagu, kad organizatoriai pagalvojo ir apie tuos momentus, kada visai nėra ką veikti. Galima eiti į vieną iš kokių šešių kavinių, veikusių LOGIN zonoje, galima eiti su kokiu kitu visai nepažįstamu, bet kietu, žmogumi papliekti futbolą, tenisą ar tinklinį per Microsoft atvežtą Kinect žaidimų aparatą. O jei taip jau baisu, kad neprabudina nei šokinėjimas prie Kinect, nei kava, galima eiti ir įkristi į vieną iš sėdmaišių. Tik bėda, kad paskui sunku nuo jo atsikelti.

Žmonės ir idėjos.
Ir turbūt pati svarbiausia šios konferencijos reikšmė man – žmonės, kurie į ją renkasi. Per tas dvi konferencijos dienas bendravau su beprotiškai daug įdomių žmonių. Įvairių sričių specialistai, žurnalistai, programuotojai, kūrėjai, keliautojai, internautai ir kiti. Visi jie kažko įnirtingai siekia arba jau yra pasiekę. Visi jie patyrę savų pergalių ir nukritimų. Tad tie pokalbiai su jais – kaip geras spyris į sėdimąją, kviečiantis neužsisėdėti vienoje vietoje ir eiti į priekį kuo spartesniu žingsniu. Dėl to ir grįžau iš Vilniaus su galva, prikimšta visokių šviežių idėjų.

LOGIN nėra paprasta konferencija. Ji ne tik duoda gero turinio, bet ir pravalo apkerpėjusią smegeninę. Atvykstantis Wozniakas – viena iš priežasčių, bet visgi ne pati pagrindinė.