Kaip suprasti Lenkiją?

Atrodo, kerti kitos valstybės sieną ir viskas akimirksiu pasikeičia: kultūra, kalba, žmonės, architektūra, spauda, papročiai ir dar daugybė nesuvardijamų dalykų. O štai kirtus Lenkijos sieną kiek kitaip – dar ilgai važiuojant šia šalimi galima justi gabalėlį Lietuvos.

Pirmiausia, tuoj pat už sienos, išvysti visą sienos kirtimo taškui reikalingą atributiką: užrašas, dar papildomai patvirtinantis, kad esi Lenkijoje („Rzeczpospolita Polska“) ir elementariausias eismo taisykles ir normas. Tuoj pasimato savotiška lenkų kalba užrašyti ženklai (mano mėgstamiausias – į kūlvirsčiais bėgantį žmogų netrukus trenkiasi automobilis ir užrašas „Wypadki“, ženklas turbūt sako „Mielas vairuotojau, ar negalėtumei būti toks geras ir nenutrenkinėt žmonių, a?“). Tuoj, visų nuostabai, pradeda matytis lietuviškos reklamos, kviečiančios įsigyti baidarę, išsinuomoti valtį ar apsilankyti Tadeušo gėlynuose.

Dar lietuviškas radijas kuo puikiausiai veikia, kraštovaizdis, miestukai panašūs į lietuviškuosius. Imi dvejoti ar siena jau pervažiuota. Bet dvejonės išsisklaido, nes kažkur ties Suvalkais visa lietuvybė pasibaigia. Tik dar po kokio šimto kilometrų išsibudini, nes ryškiai raudonom raidėm ir dar lietuviška kalba, „Media Markt“ kviečia nusipirkti fotoaparatą „už pigiai“.

Tai štai, Lenkija (dažniausiai pravažiuojama) – krakoviako, plėkų, keistos kokybės kelių, nelabai kokio skonio kavos, kalnų ir lygumų, vilkikų pasaulis, pakelių, nusėtų reklamomis šalis. Turi krūvą didelių miestų su miestų miestu Krokuva priešaky.

Keliai. Kai kas jais tiesiog nevažiuoja (sako „Į Lenkiją tik mašinų gadint“), kai kas postringauja, kad važiuojant į užsienį automobiliu geriau jau keltis keltu į Vokietiją. Gal ir teisingai sako – daug kur statybos, prasti keliai, mažyčiai miestukai kas 5 kilometrus (su kaip papildoma dovana iškylančiomis 70, 50 ir 30 greičių ribojimo lentutėmis). Mažai autostradų. Bet kai dabar Lenkija šiokia tokia kelių vargšė, atrodo, kad netolimoje ateityje taps karaliene - visur dūzgia kelių statybos mašinos.

Kad ir kaip ten bebūtų, man Lenkija teikia džiaugsmą. Kai galvoju apie keliones po Europą automobiliu, apie puikius įspūdžius, visada prisimenu ir Lenkiją – tą didžiąją Europos šalį, turėjusią begalę bendros istorijos akimirkų su Lietuva.

Lietuvos dvarų kvapas: Renavo dvaras

Niekada nesidomėjau Lietuvos dvarais. O jei ir domėjausi, tai taip, kaip paprastais muziejais (tai reiškia, kad labai retai). Po to, kai perskaičiau Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“, mintys apie šiuos, iš pašalės žiūrint paprastus, statinius pasikeitė. Supratau, koks kadais svarbus, gyvas ir judrus gyvenimas ten vyko. Ir taip nutiko, kad dvarus įsimylėjau. Kaip tik ir nuvykom į vieną jų – Renavo dvarą.

Negaliu nupasakoti kokia ypatinga atmosfera ten tvyro. Senumu kvepianti bibliotekėlė, seni paveikslai, suskeldėjusi siena, seni daiktai. Istorija.

(Biblioteka, kurioje planuojama filmuoti „Tadą Blindą“)

(Nesvietiškai statūs ir aukšti laiptai, kuriais treniruodavo lipti arklius)

Budapeštas – gyvas miestas

Budapeštas – viena iš ypatingesnių Europos sostinių. Šią Vengrijos sostinę į dvi dalis dalija didinga Dunojaus upė. Padalytas miestas susideda iš Budos bei Pešto ir štai Jums – Budapeštas. Kadangi mūsų vasariškos kelionės tikslas buvo Kroatija, Vengrijos deimančiukui Budapeštui skyrėme kiek mažiau nei dieną. Dėl laiko stokos, žinoma, pavyko pasigrožėti miestu tik iš vienos – Budos pusės. Tačiau to pilnai užteko, kad susidarytumėme įspūdį apie Budapeštą.

Vaikščiojant po Budapešto senamiesčio gatveles (neee, jos ne taip mielai siauros, kaip pietesnėje Europos dalyje) aplink matėsi itin gražios ir spalvingos bažnyčios, daugybė senovinių paminklų, jaukios lauko kavinukės bei žinoma, didingasis Vengrijos Parlamento pastatas. Būtent juos, visu grožiu buvo galima pamatyti užlipus daugybe laiptukų ant kalvos, esančios netoliese dar vieno šio miesto perlo – Fisherman’s Bastion (liet. Žvejo Tvirtovė).

Hmm, kitos ypatybės… Miesto tvarkingumas – vidutinis. Kai kur labai švaru, o kai kur mėtosi begalės šiukšlių ir galima užuosti ne itin malonų kanalizacijos dvoką. Miesto gyventojai – budapeštiečiai, jie ypač malonūs ir paslaugūs. Visuomet šypsosi ir kai tik prireikia – padeda. Ir dar – neužmirškite paskanauti vengriško guliašo! Senamiestyje galima rasti daugybę puikių pasiūlymų už visai padorią kainą.

Kas norėjo kelionės į Kylį ir ją gavo?

(Konkurso laimėtojo eNyu arba Neriaus nuotrauka)
Praėjo kiek daugiau nei dvi savaitės nuo to laiko, kai kartu su „DFDS Lisco“ paskelbiau konkursą kelto bilietui į abi puses į Vokietijos uostamiestį Kylį. Konkursas sulaukė nemažo aktyvumo ir iš viso į savo el.paštą bei konkurso įrašo komentaruose gavau virš 30 nuotraukų su jūra. Nuotraukas įvertinti bei paskelbti laimėtoją man padėjo keletas žmonių: Džiugas, Karolis, Vytis bei mano mama. Šiems žmonėms reikėjo išsirinkti penkias labiausiai patikusias nuotraukas ir kiekvieną jų įvertinti iki 5 balų. O štai kokie rezultatai susumavus visus balsus:

1. eNyu = 19 balų. (konkurso laimėtojas!)
2. PinkCity = 14 balų.
3. Andrius (Nejau.net) = 12 balų.
4. Aneta Reviakina = 8 balai.
5. Marius (siųsta el.paštu) = 5 balai.
6-8. Beata = 4 balai.
6-8. Margariux = 4 balai.
6-8. Toma Želvytė = 4 balai.
9. Augustinas (siųsta el.paštu) = 2 balai.
10-12. Julius Šėporaitis = 1 balas.
10-12. Laura (siųsta el.paštu) = 1 balas.
10-12. Iksas = 1 balas.

Nuoširdžiai sveikinu Nerių (eNyu) bei jo labai smagią nuotrauką su šuniuku, kuri jam padėjo laimėti bilietą į rudeniškas atostogas – kelto bilietą į Kylį. Su juo dėl bilieto susisieksiu asmeniškai. Dėkoju visiems dalyvavusiems ir iki kitų konkursų!

Gal kas norėtumėt į Kylį?

(Kylis naktį. Kin Lush nuotrauka)
Jau rudenėja, oras darosi vis šaltesnis ir šaltesnis, o gatvėse vis dažniau galime išvysti betelkšančias balas ar stebėti kaip verkia dangus. Kartais pyksta smarkiai – daužosi ar net piktai žybčioja akimis. Kai kam jau baigėsi atostogos, o kai kas per darbus nespėjo nei jų kvapo pajusti.

Iškart kyla klausimas: „Apie ką tu čia, Andriau?“. O gi apie tai, kad aš su kompanijos „DFDS Lisco“ pagalba skelbiu konkursą, kurio metu galima laimėti kvietimą dviems asmenims bei automobiliui plaukti į garsųjį Vokietijos uostamiestį Kylį ir ten užmiršus visus darbus paatostogauti! Keltas jus parplukdins atgal taip pat nemokamai.

Taigi, ką reiktų padaryti jei užsimanėte šios puikios kelionės? Iki rugsėjo 21d., 24:00 val., reikia į šio įrašo komentarus atsiųsti savo darytą nuotrauką (arba atsiųsti ją į mano el. paštą), kurioje būtų vaizduojama kažkas susiję su jūra. Tai gali būti laivai, pati jūra, jūros gyvūnija ar augalija. Konkursui vienas dalyvis gali pateikti tik vieną nuotrauką.