Budapeštas – gyvas miestas

Budapeštas – viena iš ypatingesnių Europos sostinių. Šią Vengrijos sostinę į dvi dalis dalija didinga Dunojaus upė. Padalytas miestas susideda iš Budos bei Pešto ir štai Jums – Budapeštas. Kadangi mūsų vasariškos kelionės tikslas buvo Kroatija, Vengrijos deimančiukui Budapeštui skyrėme kiek mažiau nei dieną. Dėl laiko stokos, žinoma, pavyko pasigrožėti miestu tik iš vienos – Budos pusės. Tačiau to pilnai užteko, kad susidarytumėme įspūdį apie Budapeštą.

Vaikščiojant po Budapešto senamiesčio gatveles (neee, jos ne taip mielai siauros, kaip pietesnėje Europos dalyje) aplink matėsi itin gražios ir spalvingos bažnyčios, daugybė senovinių paminklų, jaukios lauko kavinukės bei žinoma, didingasis Vengrijos Parlamento pastatas. Būtent juos, visu grožiu buvo galima pamatyti užlipus daugybe laiptukų ant kalvos, esančios netoliese dar vieno šio miesto perlo – Fisherman’s Bastion (liet. Žvejo Tvirtovė).

Hmm, kitos ypatybės… Miesto tvarkingumas – vidutinis. Kai kur labai švaru, o kai kur mėtosi begalės šiukšlių ir galima užuosti ne itin malonų kanalizacijos dvoką. Miesto gyventojai – budapeštiečiai, jie ypač malonūs ir paslaugūs. Visuomet šypsosi ir kai tik prireikia – padeda. Ir dar – neužmirškite paskanauti vengriško guliašo! Senamiestyje galima rasti daugybę puikių pasiūlymų už visai padorią kainą.

Kas norėjo kelionės į Kylį ir ją gavo?

(Konkurso laimėtojo eNyu arba Neriaus nuotrauka)
Praėjo kiek daugiau nei dvi savaitės nuo to laiko, kai kartu su „DFDS Lisco“ paskelbiau konkursą kelto bilietui į abi puses į Vokietijos uostamiestį Kylį. Konkursas sulaukė nemažo aktyvumo ir iš viso į savo el.paštą bei konkurso įrašo komentaruose gavau virš 30 nuotraukų su jūra. Nuotraukas įvertinti bei paskelbti laimėtoją man padėjo keletas žmonių: Džiugas, Karolis, Vytis bei mano mama. Šiems žmonėms reikėjo išsirinkti penkias labiausiai patikusias nuotraukas ir kiekvieną jų įvertinti iki 5 balų. O štai kokie rezultatai susumavus visus balsus:

1. eNyu = 19 balų. (konkurso laimėtojas!)
2. PinkCity = 14 balų.
3. Andrius (Nejau.net) = 12 balų.
4. Aneta Reviakina = 8 balai.
5. Marius (siųsta el.paštu) = 5 balai.
6-8. Beata = 4 balai.
6-8. Margariux = 4 balai.
6-8. Toma Želvytė = 4 balai.
9. Augustinas (siųsta el.paštu) = 2 balai.
10-12. Julius Šėporaitis = 1 balas.
10-12. Laura (siųsta el.paštu) = 1 balas.
10-12. Iksas = 1 balas.

Nuoširdžiai sveikinu Nerių (eNyu) bei jo labai smagią nuotrauką su šuniuku, kuri jam padėjo laimėti bilietą į rudeniškas atostogas – kelto bilietą į Kylį. Su juo dėl bilieto susisieksiu asmeniškai. Dėkoju visiems dalyvavusiems ir iki kitų konkursų!

Gal kas norėtumėt į Kylį?

(Kylis naktį. Kin Lush nuotrauka)
Jau rudenėja, oras darosi vis šaltesnis ir šaltesnis, o gatvėse vis dažniau galime išvysti betelkšančias balas ar stebėti kaip verkia dangus. Kartais pyksta smarkiai – daužosi ar net piktai žybčioja akimis. Kai kam jau baigėsi atostogos, o kai kas per darbus nespėjo nei jų kvapo pajusti.

Iškart kyla klausimas: „Apie ką tu čia, Andriau?“. O gi apie tai, kad aš su kompanijos „DFDS Lisco“ pagalba skelbiu konkursą, kurio metu galima laimėti kvietimą dviems asmenims bei automobiliui plaukti į garsųjį Vokietijos uostamiestį Kylį ir ten užmiršus visus darbus paatostogauti! Keltas jus parplukdins atgal taip pat nemokamai.

Taigi, ką reiktų padaryti jei užsimanėte šios puikios kelionės? Iki rugsėjo 21d., 24:00 val., reikia į šio įrašo komentarus atsiųsti savo darytą nuotrauką (arba atsiųsti ją į mano el. paštą), kurioje būtų vaizduojama kažkas susiję su jūra. Tai gali būti laivai, pati jūra, jūros gyvūnija ar augalija. Konkursui vienas dalyvis gali pateikti tik vieną nuotrauką.

Kroatija – valstybė, alsuojanti turizmu

(„Šviečianti“ Rijeka naktį)
Pradžia. Po varginančios kelionės per Lenkiją bei Slovakiją, truputį apsižvalgę Budapešte (apie kurį truputį vėliau) savo kelionę Kroatijoje nusprendėme pradėti poilsiu prie Adrijos jūros. Važiuojant nuo Rijekos radome keletą miestelių: didesnįjį Lovraną, kuriame teiravomės dėl nakvynės bei 3 kilometrus nuo Lovrano – Medveją, kurioje ir apsistojome.

„Iš kroatų gyvenimo“. Milica ir Milovanas pas kuriuos apsistojome tikrai nuostabūs: visuomet maloniai padeda įvairiais klausimais, papasakoja Kroatijos bei regiono kuriame gyvena įdomybes. Milovanas papasakojo, kad Medvejoje esant 0 laipsnių Celsijaus – užsidaro mokykloj, neveikia visuomeninis transportas – tiesiog viskas sustoja ir miestas ramiai sau gali pasiilsėti. Jei jau prakalbome apie klimatą, jų miestelį nuo lietaus dengia kalnai. Už kalnų lyja, o Medvejoje – ne. Dar vienas nuostabus dalykas tai – egzotiški vaisiai, kuriuos mes perkame prekybcentriuose, o čia jie tiesiog įprastiniai sodų augalai. Čia yra visko, ko tik galėtum pageidauti: mandarinų, alyvuogių, granatų, vynuogių, nektarinų (kurių derlius, beje, buvo nuimtas birželį). Yra ir figų, kurių dviejomis rūšimis mus pavaišino Milica. Skonis arbūzų, saldumas – kriaušių. Na, bent man taip atrodo.

Prie Adrijos jūros. Rašydamas šį tekstą, sėdėjau prie mažos koplytėlės ir iš viršaus, nuo kalnų, stebėjau pamažėle gęstančią saulę bei ypatingo skaidrumo Adrijos jūrą. O jei jau prakalbom apie Adrijos jūrą… Mirkome joje maždaug dvi dienas. Vanduo šiltas ir be pratinimosi bei ypač skaidrus – net 5 metrų gylyje atrodo, jog galėtum kojomis paliesti dugną. Tiesa, jį reikėtų liesti atsargiai ir apsižiūrint, nes jame galima rasti nemažai mažų ir didesnių juodų kamuoliukų – jūros ežiukų. Maudantis reikėtų turėti gumines šlepetes (ką beveik kiekvienas besimaudantysis turi). Be to, Milovanas minėjo, jog jei jų yra – vanduo švarus. Paplūdimiai daugiausiai akmenuoti, kai kurie jų – su papildomomis paslaugomis (tokiomis kaip barais, gultais, masažais, vandens atrakcionais, vandens transporto nuoma ir pan.)

Temperatūra. Temperatūra Kroatijoje – visiškai neįprastas reiškinys mums, lietuviams. Dieną gyvsidabrio stulpelis pakyla iki 35 ir daugiau laipsių Celsijaus. Milovanas įspėjo, jog tarp 10 ir 14 valandos Saulė „pikčiausia“. Tačiau vakarėjant čia jau galima gyventi – šilta, tačiau jau nebepliekia „trisdešimtinės“.

Keliai. Autostrados Kroatijoje itin geros. Važiuojant matai nuostabius vaizdus, pravažiuoji nemažai padarytų tunelių. Tačiau už šį gerumą ir malonumą važiuoti reikia apsimokėti. To nepadaryti nepavyks, kadangi prie kiekvieno įvažiavimo į autostradą rasite automatą ir mygtuką čekio pasiėmimui. Išvažiuojant iš autostrados turėsite paduoti čekį kasininkui ir apsimokėsite už kelią nuo pradinio taško, kuriame įvažiavote į autostradą bei kur išvažiuojate iš jos.

Plitvička Jezera (Plitvicos Ežerai). Plitvicos ežerų nacionalinis parkas pasitiko primindamas apie pinigus. Už galimybę patekti į minėtą parką teko pakloti 55 kunas vaikui, suaugusiajam – 110 kunų. T.y. atitinkamai 22 ir 55 litai. Visas parkas suskirstytas maršrutais, turinčiais raidžių pavadinimus. Perkant bilietą nebūtina nurodyti norimo maršruto – beeinant galima juos maišyti. Maršrutą galima paįvairinti plaukiant laivu ar važiuojant „traukinuku“. Šie malonumai jau įskaityti į bilieto kainą. O dabar – patys ežerai. Plitvicos ežerai pasižymi itin skaidriu ir švariu vandeniu. Viršuje jo galima pamatyti itin dideles ir mažesnes žuvis. Taip yra dėl to, jog parkas yra itin akylai saugomas ir įtrauktas į „UNESCO“ pasaulio paveldą. Ežeruose negalima nei maudytis, nei žvejoti. Vaikščiojant galima grožėtis kalnais, ežerais, skardžiais, olomis, šaltinėliais, kriokliais.

Pamiršau paminėti.

• Maistas Kroatijoje brangesnis nei Lietuvoje.
• Lankėmės ir didžiausioje saloje Kroatijoje – Krk. Į ją įvažiuoti pastatytas didelis, modernus ir labai gražus tiltas.
• 15 min. interneto Krk saloje man kainavo 8 kunas (t.y. 4 litus)
• Kroatijos miestukai, regis, suspausti.
• Jei turite kokių klausimų, man būtų labai smagu Jums į juos atsakyti!
• Daugiau nuotraukų rasite čia: http://www.flickr.com/photos/kleivaphoto/sets/72157622035244161

Liepāja, Latvija

Šį šeštadienį apsilankėmė Liepojoje (lat. Liepāja), Latvijoje. Galėčiau pasakyti tiek – miestukas ganėtinai savotiškas, turi savą stilių, tačiau yra nemažai apleistų kareivinių ir kitų nevisai jaukių ir galbūt ne visiškai saugių pastatų, vietų (kaip turbūt daugelyje didesnių miestų). Tik įvažiavus į Latviją ir važiuojant keliuku Palanga > Liepoja, jis buvo neitin geriausios kokybės. Kadangi sutemo, nebespėjome pažiūrėti Liepojos forto, molo ir šiaip viso Liepojos pajūrio.  Tikrai gaila, nes girdėjau gerų atsiliepimų. Gal esate buvę Liepojoje? Kokia Jūsų nuomonė, komentarai? O štai, jūsų dėmesiui, keletas nuotraukų iš Liepojos su keliais mano pridėtaiskomentarais (paspaudus galima padidinti nuotrauką):

Labai graži ir didinga rusų ortodoksų katedra. Užėjome vidun, ir tikrai patiko.

Kai paėjėjome link upės, tiesiog atvipo žandikauliai. Kiek žvejų žvejojančių ant sušalusios upės! Bevažiuojant namo, sutemus, vistiek matėme begalę šviesyčių ant upės – žvejai.

Gitaros skulptūra, pastatyta, matyt kažkokiai progai.

Viena iš rankų įspaudų Liepojos senamiesčio gatvelėje. Jų ten nemažai. Rankas čia įspaudę Latvijos žvaigdžės ar nusipelniusieji žmonės. Deja, atpažinau tik vieną – Laimą Vaikulę.

Daugiau nuotraukų iš Liepojos.