Kad Starkus ir Radzevičius kiekvienais metais nusprendžia pakeliauti po kokią įdomesnę šalį su sutriušusiomis mašinos, jau nebestebina. Taip ir įdomiau, ir daugiau nuotykių, nei kad važinėtum su 2010-ųjų Mersedesu. Na, ir, aišku, keliaudamas užsienyje su kokiu senu kledaru geriau atrodai ir vietiniams – be jokios prabangos, paprastai ir nesidraskydamas. Ir, aišku, tie vietiniai kur kas dažniau atkreipia dėmesį. Šiandien ir aš pamačiau tokius panašius keliautojus. Tokius, kad žiūrėdamas į jų transporto priemones, gerai nespėjau net ant vienos priekabos užrašyto maršruto pažiūrėti.

Keliu tada pravažiavo kokie trys traktoriai su gyvenamosiomis priekabomis (ar kaipgi jos ten vadinasi?). Prie traktorių buvo prikabinti vokiški numeriai ir, panašu, traktorių viduje sėdėjo į ūkininkus panašūs vokiečiai. Turbūt nusprendė, kad užteks gyvenimą leisti laukuose – geriau pakeliauti. Tik man be galo įdomu kiek jie taip jau keliauja – juk autostradomis su traktorium tai nelėksi.

Įėjęs galiu tik pritarti pranešimui spaudai – pasijauti kaip įėjęs ne į šaltą ir siaurą saloną, kur viskas sukaišiota už stiklų, o į erdvų ir jaukų kambarį. Pirmiausia į akis krenta stendai, su naudojimui ir bandymams paruoštais telefonais, kompiuteriais ir planšetėmis. Kitas į akis krentantis taškas – ekranas ir ant žemės išbarstyti kubai atsisėdimui prie jo. Ten – speciali interaktyvioji zona, kur vyks pristatymai, susitikimai su klientais ir kiti renginiai. Dar toliau matosi eilutė su kompiuteriais ir kasos aparatu pačiame salono gale bei tokios pat pavienės stotelės klientams kitose salono vietose. Ten bendraujama su klientais. Po saloną vaikščioja ir nemažai Omnitel žmonių, kurie ieško, kam reikia kokios pagalbos. Aplink prikabinėta rėmėlių su violetinės spalvos fragmentais, salone šviečia ir šviestuvai, panašūs į tuos, prie kurių vakare skaitom knygas. Beje, šalia – staliukas su spalvinimo lapais vaikams, kad tėvams apžiūrint prietaisus vaikai turėtų ką veikt. Yra ir fotelis, į kurį įsitaisęs gali griebti planšetę ir ką nors paskaityti. Jei reikia laiko susipažinti su kokiu įrenginiu – tokio tipo salonai, manau, geriausia išeitis.

Kai Omnitel viceprezidentės klientų patirčiai ir procesams L. Galatiltės paklausiau apie panašumą į Apple Store (na, Genius Bar, panašus prekių išdėstymas, klientų aptarnavimas), ji patikino, kad pati koncepcija iš tiesų panaši, nes ir Apple, ir Omnitel siekia susipažinimą su naujais įrenginiais padaryti kuo lengvesnį. Ji taip pat sakė, kad kito kelio pardavimams ir klientų aptarnavimo kokybės užtikrinimui šiais laikais turbūt nelabai yra.

 
 
Didžiausia salono bėda – „Akropolis“. Tiesą pasakius, dėl vietos pasirinkimo Omnitel iš dalies aš suprantu. Mat daugelis žmonių norėdami viską susipirkti vienoje vietoje, renkasi „Akropolį“. Ten naujas salonas galimai turės didesnį srautą (Omnitel atstovai sako, kad planuojama po 1000 klientų per dieną). Žiūrint iš kitos pusės, kur kas maloniau būtų saloną aplankyti kokiame Gedimino prospekte, nei pastovaus žmonių srauto išvargintame „Akropolyje“. Na, o jei jau ir tie nuomos mokesčiai kitur didesni, galbūt vis tiek vertėjo paaukoti šiek tiek pinigų vardan prestižiškesnės naujojo, ypatingesnio salono vietos?

Pasirodo, žmonės sugalvojo įdomiai paminėti 600-ąsias Žalgirio mūšio metines – sukurti didžiulį Žalgirio mūšio maketą. Ir ne šiaip sau didelį, o visų 20 kvadratinių metrų milžiną! Tuose 20 kv. metrų turėtų sutilpti apie 1100 kareivukų su autentiška apranga ir ginkluote. Kovos lauko reljefas – lygiai toks pats, kaip ir 1410-aisiais Griunvalde.

Epizodą, kai Vytautas netikėtai grįžo su savo pulkais į mūšio lauką, vaizduojantį maketą, pasirodo, jau visai greitu metu bus galima apžiūrėti Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje.

Atidarius tinklapį, prieš akis „pabyra“ daugybė geltonų lėktuvėlių judančių per Europą. Belieka tik paspausti ant bet kurio norimo lėktuvo ikonos ir sužinoti išsamią informaciją: iš kokio – į kokį miestus skrendama, greitį, aukštį oro linijų pavadinimą, lėktuvo modelį, registracijos numerį, o kartais net ir lėktuvo nuotrauką. Visas lėktuvų judėjimas yra atvaizduojamas tiesiogiai (angl. real-time).

Žinoma, galima stėbėti ir lėktuvus, kirtusius mūsų Lietuvėlės oro erdvę :)

Pasmalsaukime ir daugiau susipažinkime su vis labiau populiarėjančia „OBUOLIO“ leidykla, jos leidžiamomis knygomis, leidykloje dirbančiais žmonėmis. Sužinosite kaip kilo įdomusis pavadinimas ar kokie buvo patys populiariausi kūriniai nuo pat leidyklos įsikūrimo. Į užduotus klausimus atsako leidyklos „OBUOLYS“ direktorius Paulius Virbickas.

Kaip kilo idėja įkurti leidyklą? Nuo ko viskas prasidėjo?
OBUOLYS nėra tik leidykla. Tai ir populiariausias Lietuvoje kino portalas. Būtent nuo jo viskas ir prasidėjo prieš 6 metus. Leidybos idėja išsivystė netrukus, pristatėme iki šiol vieną populiariausių mūsų serijų “Tik geriausios knygos virsta filmais”.

Kada „OBUOLYS“ įsikūrė? Koks buvo pats pirmasis leidinys?
“Stepfordo moterys”. Beje, iš karto pataikėm į bestselerių sąrašus.

Kodėl būtent „OBUOLYS“? Kam pavyko sugalvoti tokį pavadinimą?
Nes OBUOLYS yra pažinimo medžio vaisius. Be to, mėgstamiausias mano miestas – Niujorkas, kuris dar žinomas “Didžiojo OBUOLIO” – “Big Apple” vardu.

Kaip galėtumėte apibūdinti „OBUOLIO“ leidyklą?
Viena perspektyviausių ir dinamiškiausių leidyklų Lietuvoje – šiemet išleidome daugiau nei 100 knygų, jei išlaikysime tokį augimo tempą, švenčiant 10 gimtadienį turėsim apie 1000 knygų bibliotekoje.

Kuo „OBUOLYS“ ypatingas? Kuo išsiskiriate iš kitų leidyklų?
Novatoriškumu ir dinamiškumu. Greitai reaguojame į aktualijas. Sunku rasti kitą leidyklą, kurios knygos kiekvieną savaitę būtų perkamiausių dešimtukuose – ir taip metų metus. Mūsų būna ir po 3 viename tope. Dėkui už tai skaitytojams!

Kiek žmonių „OBUOLYJE“ vidutiniškai dirba prie vienos knygos išleidimo?
Leidybos vadovas, vertėjas, redaktorius, korektorė, dizaineris ir maketuotojas.

Į kokio amžiaus skaitytojus daugiausiai stengiatės orientuotis?
Į jaunimą nuo 5 iki 95 metų. Jei rimtai, mūsų skaitytojas yra 25-40 metų amžiaus, tačiau atskiras serijas perka ir jaunesni, ir vyresni skaitytojai.

Kokie patys perkamiausi „OBUOLIO“ leidiniai iki šiol?
“Šarlotės voratinklis”, “Karalienės sesuo”, “Karo menas”.

Kokie leidyklos ateities planai?
Dideli ir ambicingi. Plėtosimės ne tik į kitas sritis, bet ir įvairias media formas.

Kada reiktų sveikinti „OBUOLĮ“ su gimtadieniu? Kelintą gimtadienį jis artimiausiu metu švęs?
Leidybinį ženklą OBUOLYS valdo UAB “Media Incognito”. Visuomet gerai žinau, kiek jam metų, nes pirmąją knygą išleidome už dviejų savaičių nuo mano sūnaus gimimo. Taigi, kitų metų liepos 30 d. bus 6-eri.

Dėkoju už atsakymus ir linkiu visokeriopos sėkmės „OBUOLIUI“!
Ačiūūūū!

P.S. Jei turite kokių klausimų, drąsiai galite juos užduoti šio įrašo komentaruose ir Paulius iš „OBUOLIO“ Jums mielai į juos atsakys! :)

„Apple“, berods prieš keletą savaičių buvo paskelbusi konkursą milijardinės programos parsisiuntėjui. Parsisiuntęs laimingąją programą jis laimėtų net dešimties tūkstančių dolerių vertės „iTunes Gift Card“ (apsipirkimui „iTunes Store“ parduotuvėje), Time Capsule, iPod touch grotuvą bei naujut naujutėlaitį Macbook Pro kompiuterį.

Kalbu apie maždaug visą kovą vykdytą apklausą, kurioje klausiama klausimo apie Jūsų pačią mėgstamiausią savaitės DARBO (taip, būtent darbo, nes jei būtų galima balsuoti ir už šeštadienį su sekmadieniu, net neabejoju jog jie laimėtų) dieną. Apklausoje, kurią pradėjau visiškai “tyliai” (be paskelbimo įraše) surinkau virš 90 balsų. Tiesą pasakius, rezultatai – nenustebino.

Pati mėgstamiausia mano lankytojų savaitės darbo diena – penktadienis (net 60 balsų). Tai neabejotinai yra dėl to, jog penktadienį po darbo (ar mokslų), grįžus namo pagalvoji “O, galiu atsipūsti. Juk visas savaitgalis, o ir dar šiek tiek penktadienio prieš akis!”. Antra mėgstamiausia diena – ketvirtadienis. Mažiau lankytojams patinka pirmadienis, dar mažiau – trečiadienis, o mažai kam patinka – antradienis.

Sekančioje apklausoje, kurioje kviečiu balsuoti, klausiu: “Kokį nealkoholinį gėrimą dažniausiai vartojate?”.

Vasario 26-ąją

Norėčiau šiek tiek ir aš savo nuomonės pridurti. Postcrossing’e dalyvauju jau maždaug devynis mėnesius ir esu gavęs bei išsiuntęs apie 90 atvirukų. Esu labai laimingas, kai patikrinęs pašto dėžutę randu atviruką (kartais net po penkis!) su kiekvieno žmogaus atskira istorija, aprašymu apie šalį, susipažinu su įvairiomis kultūromis, nuostabiais pasaulio vaizdais. O ir pačiam rašyti labai smagu  – gali susipažinti su žmonėmis, išrinkti jiems atviruką, „palikti“ ant atviruko dalelę savęs. Taigi, dar kartą siūlau Jums dalyvauti ir tikrai nenusivilsite.

Projektas, pradėtas 2005-ųjų metų liepos 14-ąją, dabar jau turi virš 82 tūkstančių vartotojų iš 192 pasaulio valstybių.
P.S. Jei kas domisi prieš pradėdamas, (juk tai dabar gana svarbu kr*zės metu) tokio hobio kaina, tai aš, asmeniškai už vieno atviruko išsiuntimą užmoku apie tris litus – atvirukas (~1lt)+siuntimas į užsienį, oro paštu (nuo 2.45lt iki 2.90lt).

Aukšiau paminėtas tinklapis vadinasi „Toy-A-Day“. Pavadinimas truputėlį apgauna, nes kasdien tinklaraščio autorius naujų popierinių žmogelių čia nededa. Pavyzdžiui, šio įrašo rašymo metu paskutinis įdėtas vasario 1 dieną. (pasitaiko įvairių laiko tarpų – įdedama ir po savaitės, ir po dienos, ir po dešimties dienų). Viršuje matote mano iškirptus ir suklijuotus Steve’ą Jobs’ą ir B.Obamą. (jei nuorodos į .pdf failą nėra, žvilgtelėkite į dešiniąją šoninę juostą) Čia rasit ir tokius veikėjus kaip Seth’ą Godin’ą, Homer’į Simpson’ą ir kt.

Bet turiu dar vieną puslapį, kuris mane išvis sužavėjo, ir niekaip negalėjau patikėti kaip gali būti padaromi tokie dalykai iš popieriaus. „Canon Creative Park“ užtikau daug žymių statinių iš popieriaus. Jų įvairenybė tokia: Sidnėjaus Operos Namai, Eifelio bokštas, Sfinksas, Piramidės ir dar.

Prisiminkite – jums prireiks vos tik keturių priemonių: klijų (tiks ir lipalas, bet geriau pieštukiniai), žirklių, popieriaus lapo ir spausdintuvo (tikrai nebūtinas superinis), o linksmybių turėsit visam kokios nors dienos vakarui. Prižadu :)
P.S. Turime ir lietuvį blogerį, kuris blogina būtent apie modeliavimą. Nepatingėkite užsukti!

Prisijunkite ir Jūs!
P.S. Jei kam įdomu – dievinu rašyti mėlynu rašalu.