Kai mieste filmuodamas išbūni ištisas dvi dienas, imi jį kur kas geriau suprasti. Supranti ne tik patį miestą, bet ir jo žmones. Supranti, kuo jie gyvena ir ko iš kiekvienos dienos tikisi. Pamatai miesto veiksmą kita puse, nei matytum pasinėręs į įprastinius kasdienius rūpesčius. Kartu su KLAIPĖDA24 bendraautore Kamile tikimės, kad tą kitokią Klaipėdą jums ir pavyks pamatyti. Klaipėdą – miestą, kuris tiesiog dievina jūrą, veiksmą ir geras emocijas.
Temų archyvas: Fotografija
Samsung NX200: ir fotoaparatas gali būti protingas
Pastaruoju metu viskas pradėjo darytis išmanu. Išmanieji telefonai, išmanieji spausdintuvai, išmanieji siurbliai, išmaniosios mašinos, išmaniosios mikrobangų krosnelės… ir taip gali kartoti visą dieną. Iš visų suminėtų išmaniųjų naudojausi tik telefonais ir spausdintuvais, bet šįkart teko susipažinti ir su dar vienu protinguoliu – fotoaparatu. Tai – Samsung NX200, fotoaparatas, žinantis daugiau nei kiti. O kadangi fotografijos srityje esu mažiau išmanus nei Samsung NX200, tai rašysiu iš visiškai paprasto vartotojo pozicijos.
Kaip fotografuoja? Pirkdamas fotoaparatą visų pirma atkreipi dėmesį į jo fotografavimo kokybę, o ne į visokius akiai malonius priedus. Tad nuo fotografavimo ir vertėtų pradėti. Visų pirma, reikėtų paminėti, kad jis nėra veidrodinis fotoaparatas (sumani „muilinė“, taip sakant), tačiau lengvai galima keisti objektyvą, blykstę ir susireguliuoti visą techniką pagal savo norus. Žinoma, čia labiau žaidimas, nei reali nauda – bandoma dar labiau imituoti veidrodinį fotoaparatą. Besirūpinantiems pikseliais, galiu pasakyti, kad Samsung NX200 gali fotografuoti 20.3 megapikselių raiška ir nuotraukos pasižymi gera kokybe net ir fotografuojant pakankamai prastomis sąlygomis, tamsoje nesimato jokių smarkiai pastebėtinų „triukšmų“. Man, kaip paprastam vartotojui, tokios kokybės tikrai užtenka – juolab, kai tą gerą kokybę „išspausti“ šitaip nesunku. Keletas neprofesionalaus tipo kadrų įvairiomis sąlygomis – pastraipos viršuje.
Pala, o tai jis dar ir filmuoja? Ko gero labiausiai nustebinusi Samsung NX200 funkcija – filmavimas. Nežinojau, kad fotoaparate filmavimo funkcija gali būti TOKIA gera. Visi aparatai, su kuriais pastaruoju metu dirbau ir kurių pagrindinė funkcija buvo filmuoti, nė negali lygintis su šituo fotoaparatu. Nufilmuoti kadrai labai kokybiški, objektai, kuriuos norima išryškinti, labai gražiai ir tvarkingai sufokusuojami. Tik yra tokia viena bėda. Jei filmuojama tylioje aplinkoje ir iš arti, nufilmuotoje medžiagoje nuolatos girdisi pakankamai garsūs fokusavimo garsai. Kai kuriuose filmuotuose videoklipuose beredaguojant tiesiog norėjosi išvis išimti garsą.
Parodyk man tą jo išmanumą! Išmanumas slypi įdiegtose papildomose funkcijose – žaisliukuose. Fotoaparate besukinėjant funkcijų ratuką yra toks pasirinkimas „Magic“. Iš ten galima išsirinkti daug visokių smagių efektų: vinjetės, miniatiūros, fish-eye. Tame pačiame „Magic“ galima sukurti ir visokių pokvailių montažų – tavo namas naujienose, iš galvos byra gimtadienio konfeti, tu retro stiliaus fotoalbume ir panašiai. Visi efektai ir montažai rodomi jau fotografuojant, t.y. fotografuojama kaip per filtrą, tad jau fotografuojant galima matyti, kaip atrodys nuotrauka su tam tikru paredagavimu. Iš funkcijų ratuko galima pasirinkti ir „Panorama Mode“. Su juo galima daryti panoramines nuotraukas čia ir dabar. Tiesa, kad nufotografuotum tą panoramą, reikia neįtikėtinai preciziškai sukti fotoaparatą į tam tikrą pusę. Šiek tiek nukrypus, Samsung NX200 iškart ima rėkti ir visą panoraminę nuotrauką atšaukia.
Išorė. Fotoaparato pagrindinė išorinė savybė yra įdiegtas AMOLED 3 colių ekranas, kuris yra tikrai kokybiškas ir visos nuotraukose esančios detalės ryškios ir aiškios. Pats fotoaparatas nėra labai sunkus ir pakankamai kompaktiškas, ypač jei nuimi objektyvą ir blykstę. Žodžiu, kad už veidrodinį fotoaparatą lengvesnis – galiu užtikrinti.
Išvados. Samsung NX200 man atvėrė akis: supratau, kad man TIKRAI nereikia veidrodinio fotoaparato. Nereikia, nes taip ir neprisiruošiau pasimokinti elementariausių funkcijų ir su veidrodiniu fotoaparatu vis tiek fotografuoju „auto“ (liaudyje vadinamu „durniaus“) rėžimu. Samsung NX200 sukurtas ne tiems, kurie nori džiaugtis skaičių reguliavimais ir fotografuodami sukurti meno šedevrą, o tokiems, kurie tuoj pat nori turėti nuotrauką, kurią tiesiog nebūtų gėda parodyti kitiems. O tuos, kuriuos siaubingai traukia objektyvų keitinėjimai – prašom, Samsung NX200 tokią galimybę irgi suteikia.
Kaina – apie 2000 litų. Įvertinimas – 8/10.
BMW miestas Miunchene: vieta, kur reikia važiuoti paverkti. Arba nusipirkti mašiną
Miunchenas (München, jei jau vokiškai), sako, viena ypatingesnių vietų visoje Europoje. Aš pritariu. Jis ne toks, kaip dauguma europietiškų didmiesčių. Miunchenas turi savą atmosferą, kurios negalima niekaip atkartoti. Senovė derinasi su šiuolaikiškumu, o šis puikiai sugyvena su aplinkine gamta (čia gi pačios Bavarijos sostinė, 500 metrų virš jūros lygio). Tiesa, net pats miesto šūkis pasako viską apie Miuncheną: „Miunchenas tave mėgsta“. Pabuvojęs ten gali tik pritariamai palinkčioti ir tiek. Miestas apglėbia ir nenori paleisti, o tu ir nenori pasileisti. Taigi, Miunchenai, aš tau patinku, bet, žinok, tu taip pat fantastiškas.
Fantastiškas ne tik dėl to, kad Miunchenas yra puikus kaip miestas, bet dar ir dėl to, kad yra tokių protą nuraunančių vietų kaip BMW būstinė Miunchene. Tai vieta, kur reikia važiuoti paverkti arba nusipirkti naują mašiną.
Vieta, kur vyksta pagrindinis BMW gyvenimas
BMW būstinė Miunchene įrengta ne be reikalo ir pelnytai. BMW yra „Bavarian Motor Works“, taigi tokios įmonės visas centras ir „galva“ turi ir privalo būti būtent Bavarijos sostinėje. Tačiau įdomiausias dalykas BMW komplekse tikrai yra ne pati BMW būstinė (į kurią galima paspoksoti iš šono), o aplink ją išsidėstę kiti pastatai. Tai – BMW muziejus (Das BMW Museum) ir BMW pasaulis (Die BMW Welt). Šalia dar yra ir Das BMW Werk, kur prasideda naujų BMW modelių gamyba, bet šita vieta paprastojo mirtingojo akiai irgi neparuošta.
Visų statinių komplekse architektūra vokiškai išpuoselėta ir daili. Pagalvota apie kiekvieną smulkmeną. Galiu užtikrinti, kad pravažiuoti pro tokius pastatus jų nepastebėjus neįmanoma (nebent miegat arba esat komoje). Beje, skrendant lėktuvu irgi neįmanoma nepastebėti – BMW muziejaus stogas yra BMW logotipo formos.
BMW pasaulis (BMW Welt): taip, jau galima trauktis nosines
Jei jau atvažiuojate aplankyti šito BMW miesto, tai pirmiausia turėtumėte įvažiuoti į požeminę BMW pasaulio stovėjimo aikštelę. Visų pirma, jei jūsų mašina ne BMW, turėtumėte pasijusti truputį nesmagiai – 7 iš 10 mašinų ten BMW. Bet neverta, viskas bus gerai. Pirma stotelė – užkilimas liftu į BMW pasaulį. Ten yra visa tai, dėl ko naujos mašinos nesugebantis įpirkti BMW mėgėjas gali išspaust ašarą. Kol dar nepradėjau reikšti visų sentimentų šitai vietai, papasakosiu, ko ten yra. BMW Welt sustatyta viskas, ką BMW nori papasakoti apie savo prekes potencialiam pirkėjui. Visų pirma, BMW Welt sudėti visi naujausi BMW mašinų ir motociklų modeliai. Kas geriausia, kai kuriuose net galima pasėdėti, pasukioti vairą, pajunginėti navigaciją ir priešais fotoaparato objektyvą pavaizduoti, kad mašina tavo. Paskui įsidėti į Feisbuką. Žodžiu, medaus laižymas per „sloviką“. Per du žingsnius nuo lankytojų surengiami trumpi lenktynininkų pasirodymai, per kuriuos vaizduojama, kaip pypsėdamas mažylis BMW Isetta aplenkia lenktyninę mašiną ar kaip motociklininkas puikiai moka laiptais laipioti motociklu. Kai reikia, čia vykdomi ir visi pagrindiniai BMW pristatymai.
BMW eksponuoja ir visa kita, kas susiję su šiuolaikinėmis technologijomis. Automobilių, motociklų varikliai (demonstruojama, kaip veikia), giriamasi, kaip BMW mažai teršia aplinką, kaip patogu su ja važiuoti (galima išbandyti visokiuose aparatuose). Rodomos ir BMW perspektyvos ateičiai: vandenilinis variklis ir kita. Šitų dalykų eksponavimas labai jau panašus į mokslo muziejų koncepciją.
BMW muziejus (BMW Museum): garbinga BMW istorija
Kita BMW komplekso dalis – BMW muziejus. Vieta, puikiai tinkanti nuleisti garą po galingo BMW Welt. Nesakau, kad muziejus blogiau, bet tiesiog daug ramiau. Muziejuje sudėliotos visos per visą BMW istoriją pagamintos mašinos bei motociklai. Galima prisiliesti prie istorijos ir pažiūrėti į motociklus, važinėjusius per Antrą pasaulinį karą. Yra ir BMW modelis su numeriu „007“. Aiškinti nereikia. Stengtasi surinkti ir kaip įmanoma daugiau lenktyninių BMW mašinų, motociklų. Prie kiekvieno eksponato yra informacijos, bet jei jos neužtenka – pasikliaukite vokiečiais padėjėjais. Ekspozicijos gale – trumpas žvilgsnis į tai, kaip BMW įsivaizduoja ateitį. Keletas futurustinių automobilių koncepcijų, žmogelių, apsirengusių ateiviškomis uniformomis ir laikina menininkės mados fotografijų paroda, rodanti ateitį.
„Išsivežk mane!“
Nežinau kodėl, bet man turbūt visą gyvenimą įstrigs vienas vaizdelis iš to BMW pasaulio. Žmogelis truputį pasišnekėjo su konsultante, bet jau matėsi, kad yra apsisprendęs. Tuomet priėjo prie informacinio staliuko, parodė, ko nori, ir padavė kreditinę. Šviežutėlis BMW tuoj pat buvo nuleistas stikliniu liftu žemyn. Tokiems pirkėjams padarytas ir raudonas kilimas, kad išvažiuodami iš salono anie jaustųsi nusipelnę garbės.
Pabaigai: BMW, viskas, tu mane suvedžiojai
Meluočiau sakydamas, kad šita kelionė po karštąjį BMW tašką neturėjo jokios įtakos mano požiūriui į automobilių modelius. Ne tas žodis. Jei jau lieptų pasirinkti iš kelių mašinų modelių, tarp kurių būtų ir BMW, neabejodamas durčiau pirštu į BMW. Jau ir pamatęs gatvėj 2009-ųjų modelį reaguoju kitaip. Nu ne, nepuolu ant kelių, bet jau suima pavydas, kad kažkas su tokia važinėja. Turbūt dėl to, kad jau žinau, kaip BMW rūpinasi kiekviena detale ir suprantu, kad tai ne kas kita, kaip vokiškas standartas.
Kernavė Gyvosios archeologijos dienomis: laikas ir vieta, kai norisi būti lietuviu
Suprantu, kad šito straipsnio antraštė mažų mažiausiai jums turėtų skambėti kvailai. Kaip dabar gali šitaip gi būti? Nuvažiavus į Kernavę norisi pabūti lietuviu, grįžus namo – jauties lyg amerikietis. Važiuoji pas senelius į sodą, griauži šviežias morkas – jauties kaip italas. Ne, ne šitaip visgi čia viskas. Gyvosios archeologijos dienos tuo ir gyvos, kad jos ten tikros – istorijos pasimokai ne iš istorijos vadovėlių, ne iš dėstytojų pasakojimų, kuriuose kas kelias minutes pamini kokį žiauriai kietą mokslinį keiksmažodį. Nuvažiavęs į Kernavę visą istoriją pamatai tiesiog savomis akimis. O ta jau mano minėta gyvoji archeologija gyva dar ir tuom, kad viskas visiškai natūralioje, istoriškoje aplinkoje – veiksmas įsispraudęs visuose penkiuose Kernavės, UNESCO laurais apdovanotuose, piliakalniuose. Dalyvaujant šventėje ir matant Lietuvos istoriją, papročius, laimingus tokiais pagoniškais drabužiais apsirengusius žmones tikrai norisi džiaugtis savo lietuviška prigimtimi.
Viskas vyko tris dienas – nuo liepos 8-os iki liepos 10-os. O tai reiškia, kad visas tas tris dienas Kernavėj buvo žymiai daugiau laimingų turistų, nei jų būna vidutiniškai atvežamuose šešiuose turistiniuose autobusuose įprastomis dienomis perdien (vietinio gyventojo informacija). Reiškia dar ir tai, kad tris dienas įvairūs amatininkai ir tie patys turistai, besidžiaugdami švente, turėjo svilti žiaurioje ir negailestingoje saulėje. Vienas jau gerokai pasvilęs žmogus (gyventojas) pasakojo, kad dabar (saulė kokiai valandai buvo apsitraukusi debesimis) dar nieko, ir paskui parodė savo raudonai mėlyną nugarą.
Veiklos ir pamatymų Kernavės lankytojams buvo per akis: atskiras palapines turėjo skirtingų amatų amatininkai (alaus gamybos, maisto ruošimo, puodininkystės, metalo apdirbimo, luoto skobimo ir t.t.). Buvo galima vaikščioti, žiūrėti, ragauti, išbandyti, nusipirkti ir dar pasiklausyti grojamos archajiškos (arba bent jau į tą pusę) muzikos. Bandau parodyti bent dalį to, kas ten vyko (nuotraukos paspaustos pasididina).
(pala pala, ką tu čia ką tik pasakei?)
(matot, kokios seniau buvo bausmės – net šypsenos išsprūsdavo)
(vienas karščiausių suvenyrų pirkimo taškų – monetų kalykla)
(latviai kūrena ugnį ir tuoj tuoj išlydys metalą)
(šitaip, prieš kelis tūkstančius metų, buvo čirškinami pusrytiniai šoninės gabaliukai)
(besišypsanti bilietų pardavėja)
(amatininkai sėmėsi idėjų ir iš socialinių tinklų, tokių kaip Twitter’is)
(moterys išgąsčio perkreiptais veidais)
Pavasarį „surūgusių“ mažiau
Po pavasario atėjimo ir gyventi kažikaip smagiau pasidarė – viskas žalia, mažiau to nudrengto ir purvino sniego, gatvės švaresnės. O ir žmonės šiek tiek laimingesni. Aišku, „surūgusių“ neišvengsi ir pavasarį, bet „surūgėliai“ ir nėra tik mėnesinis dalykas. Tai labiau visus metus gyvuojantis reiškinys. Tik pavasarį šito reiškinio paplitimas sumažėja. O jei dabar ir jūs kaip tik sėdite prie kompiuterio ir baisiausiai pykstate – pažiūrėkit į viršuj esančią nuotrauką. Jei to negana, pasidėkit ant stalo citriną ar dar kažką geltono, išeikit, pasivaikščiokit, pakvėpuokit grynu, nors gal ir neitin švariu oru. Ir smagiau pasidarys (t.y. „atrūgsite“), ir visai nereikės eiti tartis su gydytoju arba vaistininku. Paprasta, bet ganėtinai veiksminga.