Lietuvos dvarų kvapas: Renavo dvaras

Niekada nesidomėjau Lietuvos dvarais. O jei ir domėjausi, tai taip, kaip paprastais muziejais (tai reiškia, kad labai retai). Po to, kai perskaičiau Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“, mintys apie šiuos, iš pašalės žiūrint paprastus, statinius pasikeitė. Supratau, koks kadais svarbus, gyvas ir judrus gyvenimas ten vyko. Ir taip nutiko, kad dvarus įsimylėjau. Kaip tik ir nuvykom į vieną jų – Renavo dvarą.

Negaliu nupasakoti kokia ypatinga atmosfera ten tvyro. Senumu kvepianti bibliotekėlė, seni paveikslai, suskeldėjusi siena, seni daiktai. Istorija.

(Biblioteka, kurioje planuojama filmuoti „Tadą Blindą“)

(Nesvietiškai statūs ir aukšti laiptai, kuriais treniruodavo lipti arklius)

„Kur tie mano šeimininkai?!“

Grįždamas namo įkvepiu šilto ir kvapnaus vasariško oro. Namuose žvilgteliu pro langą – o gi pamatau dar vieną veikėją, kuris taip pat girdi, užuodžia ir jaučia vasarą. Šildosi saulėje ir grožisi gamta turbūt. Ir žinoma sau vis kartoja „Na kur jūs, šeimininkai! Kada gi grįšite?!“

Šaltėjantis ir šiltinėjantis pavasaris

Šiuo metu pavasario nesuprasi – vieną dieną visi džiaugiasi maloniai šiltu vėjeliu, kitą – netikėtai atšąla. Būtent tokią dieną nuėjau apžiūrėti besiilsinčio Palangos tilto. Jūra smarkiai bangavo, žmonės rinko išmestą gintarą, o netoliese ūžiančių bangų sutikau šį baltą gražuolį.

Ledinis žiemos prisilietimas

(Didesnę nuotrauką galėsite pažiūrėti spustelėję ant jos)
Išeini į lauką, pasibastai, pasigroži baltomis sniego platybėmis ir tik tada pajunti tą spaudžiantį šaltuką. Pirštai pradeda prašyti dar šiltesnių pirštinių, ausys ir veidas klykte klykia šilumos. Bet trumpam sustoji ir pagalvoji – seniai jau tokia graži ir žavinga žiema buvo. Belieka tik pasimėgauti šiuo grožiu…

Pasidalinkite šiltais šaltos žiemos prisiminimais!

Budapeštas – gyvas miestas

Budapeštas – viena iš ypatingesnių Europos sostinių. Šią Vengrijos sostinę į dvi dalis dalija didinga Dunojaus upė. Padalytas miestas susideda iš Budos bei Pešto ir štai Jums – Budapeštas. Kadangi mūsų vasariškos kelionės tikslas buvo Kroatija, Vengrijos deimančiukui Budapeštui skyrėme kiek mažiau nei dieną. Dėl laiko stokos, žinoma, pavyko pasigrožėti miestu tik iš vienos – Budos pusės. Tačiau to pilnai užteko, kad susidarytumėme įspūdį apie Budapeštą.

Vaikščiojant po Budapešto senamiesčio gatveles (neee, jos ne taip mielai siauros, kaip pietesnėje Europos dalyje) aplink matėsi itin gražios ir spalvingos bažnyčios, daugybė senovinių paminklų, jaukios lauko kavinukės bei žinoma, didingasis Vengrijos Parlamento pastatas. Būtent juos, visu grožiu buvo galima pamatyti užlipus daugybe laiptukų ant kalvos, esančios netoliese dar vieno šio miesto perlo – Fisherman’s Bastion (liet. Žvejo Tvirtovė).

Hmm, kitos ypatybės… Miesto tvarkingumas – vidutinis. Kai kur labai švaru, o kai kur mėtosi begalės šiukšlių ir galima užuosti ne itin malonų kanalizacijos dvoką. Miesto gyventojai – budapeštiečiai, jie ypač malonūs ir paslaugūs. Visuomet šypsosi ir kai tik prireikia – padeda. Ir dar – neužmirškite paskanauti vengriško guliašo! Senamiestyje galima rasti daugybę puikių pasiūlymų už visai padorią kainą.