(Didesnę nuotrauką galėsite pažiūrėti spustelėję ant jos)
Išeini į lauką, pasibastai, pasigroži baltomis sniego platybėmis ir tik tada pajunti tą spaudžiantį šaltuką. Pirštai pradeda prašyti dar šiltesnių pirštinių, ausys ir veidas klykte klykia šilumos. Bet trumpam sustoji ir pagalvoji – seniai jau tokia graži ir žavinga žiema buvo. Belieka tik pasimėgauti šiuo grožiu…
Pasidalinkite šiltais šaltos žiemos prisiminimais!
Budapeštas – viena iš ypatingesnių Europos sostinių. Šią Vengrijos sostinę į dvi dalis dalija didinga Dunojaus upė. Padalytas miestas susideda iš Budos bei Pešto ir štai Jums – Budapeštas. Kadangi mūsų vasariškos kelionės tikslas buvo Kroatija, Vengrijos deimančiukui Budapeštui skyrėme kiek mažiau nei dieną. Dėl laiko stokos, žinoma, pavyko pasigrožėti miestu tik iš vienos – Budos pusės. Tačiau to pilnai užteko, kad susidarytumėme įspūdį apie Budapeštą.
Vaikščiojant po Budapešto senamiesčio gatveles (neee, jos ne taip mielai siauros, kaip pietesnėje Europos dalyje) aplink matėsi itin gražios ir spalvingos bažnyčios, daugybė senovinių paminklų, jaukios lauko kavinukės bei žinoma, didingasis Vengrijos Parlamento pastatas. Būtent juos, visu grožiu buvo galima pamatyti užlipus daugybe laiptukų ant kalvos, esančios netoliese dar vieno šio miesto perlo – Fisherman’s Bastion (liet. Žvejo Tvirtovė).
Hmm, kitos ypatybės… Miesto tvarkingumas – vidutinis. Kai kur labai švaru, o kai kur mėtosi begalės šiukšlių ir galima užuosti ne itin malonų kanalizacijos dvoką. Miesto gyventojai – budapeštiečiai, jie ypač malonūs ir paslaugūs. Visuomet šypsosi ir kai tik prireikia – padeda. Ir dar – neužmirškite paskanauti vengriško guliašo! Senamiestyje galima rasti daugybę puikių pasiūlymų už visai padorią kainą.
(Didesnę nuotrauką galėsite pažiūrėti spustelėję ant jos)
Jau ilgai nebegirdim kokių nors naujienų apie legendinį komiksų ir filmų herojų Supermeną. Seniau būdavo tai naujas filmas, tai atsiminimai, tai dar kas nors. O dabar staiga užtilo. Klausiat „Kur jis?“, štai Jums ir foto atsakymas. Kas kaži čia taip negražiai pasielgė? 
Šią dvigubą vaivorykštę palangiškiai galėjo išvysti prieš maždaug dvi savaites. Šis grožis pasirodė po labai smarkių žaibų, griaustinio bei „kibirinio“ lietaus. Be to, ši fotografija labai tinka į dabartinės Lietuvos situacijos temą – vakarinėje Lietuvos dalyje beveik vyrauja sausros (prognozės šiais savaitei lietaus taip pat nežada), o kaimelyje netoli Kėdainių dėl kritulių pertekliaus – potvyniai. Ką gi daugiau bepasakysi – čia Lietuva, čia lietūs lyja (supraskite šią frazę dviejomis prasmėmis).
Jei pamenate, visai neseniai, dar prieš „LOGin 2009“ konferenciją, rašiau apie filmą „HOME“ (liet. „Namai“) ir minėjau, jog žadu būtinai jį pasižiūrėti. Nors šiandien mano akys jau buvo besimerkiančios užmigimui, po vakarykščio vėlaus grįžimo namo – staiga miegai išsipurtė ir nusprendžiau, kaip ir žadėjau, pažiūrėti minėtą filmą.
Jau keletas žmonių man sakė (įskaitant ir Simoną per „Twitter“), kad šis filmas tai dar vienas filmas apie jau taip nuvalkiotą temą – globalinį atšilimą, visus anglies dvideginius, metano dujas, ledus Antraktidoje, poliarinių meškų nykimą ir panašiai. Minčių buvo ir man, jog tai bus dar viena „paskaitėlė“ apie atšilimą, tačiau buvo visiškai kitaip.
Filme, pasitelkiant labai gražius video su įvairiais kraštovaizdžiais iš kiekvieno Pasaulio kampelio, gražiai primenama apie anglies dvideginį bei jo žalą (tikrai neįkyriai), tačiau tai šiame filme nebuvo pagrindinė tema. Filme pasakojama apskritai apie keletą šiuo metu mus supančių opiausių problemų: badą, vandens trūkumą ir žinoma tą nelemtąjį atšilimą. Nemanau kad kas nors galėtų atsispirti tokiems nuostabiems vaizdams ir dar pasiklausyti pasakojimo apie Pasaulį apnikusias problemas. Siūlau pažiūrėti filmą „HOME“ visiems.
facebook
flickr
Obelis
postcrossing
twitter