Andrius Kleiva

Atrodo, kerti kitos valstybės sieną ir viskas akimirksiu pasikeičia: kultūra, kalba, žmonės, architektūra, spauda, papročiai ir dar daugybė nesuvardijamų dalykų. O štai kirtus Lenkijos sieną kiek kitaip – dar ilgai važiuojant šia šalimi galima justi gabalėlį Lietuvos.

Pirmiausia, tuoj pat už sienos, išvysti visą sienos kirtimo taškui reikalingą atributiką: užrašas, dar papildomai patvirtinantis, kad esi Lenkijoje („Rzeczpospolita Polska“) ir elementariausias eismo taisykles ir normas. Tuoj pasimato savotiška lenkų kalba užrašyti ženklai (mano mėgstamiausias – į kūlvirsčiais bėgantį žmogų netrukus trenkiasi automobilis ir užrašas „Wypadki“, ženklas turbūt sako „Mielas vairuotojau, ar negalėtumei būti toks geras ir nenutrenkinėt žmonių, a?“). Tuoj, visų nuostabai, pradeda matytis lietuviškos reklamos, kviečiančios įsigyti baidarę, išsinuomoti valtį ar apsilankyti Tadeušo gėlynuose.

Dar lietuviškas radijas kuo puikiausiai veikia, kraštovaizdis, miestukai panašūs į lietuviškuosius. Imi dvejoti ar siena jau pervažiuota. Bet dvejonės išsisklaido, nes kažkur ties Suvalkais visa lietuvybė pasibaigia. Tik dar po kokio šimto kilometrų išsibudini, nes ryškiai raudonom raidėm ir dar lietuviška kalba, „Media Markt“ kviečia nusipirkti fotoaparatą „už pigiai“.

Tai štai, Lenkija (dažniausiai pravažiuojama) – krakoviako, plėkų, keistos kokybės kelių, nelabai kokio skonio kavos, kalnų ir lygumų, vilkikų pasaulis, pakelių, nusėtų reklamomis šalis. Turi krūvą didelių miestų su miestų miestu Krokuva priešaky.

Keliai. Kai kas jais tiesiog nevažiuoja (sako „Į Lenkiją tik mašinų gadint“), kai kas postringauja, kad važiuojant į užsienį automobiliu geriau jau keltis keltu į Vokietiją. Gal ir teisingai sako – daug kur statybos, prasti keliai, mažyčiai miestukai kas 5 kilometrus (su kaip papildoma dovana iškylančiomis 70, 50 ir 30 greičių ribojimo lentutėmis). Mažai autostradų. Bet kai dabar Lenkija šiokia tokia kelių vargšė, atrodo, kad netolimoje ateityje taps karaliene - visur dūzgia kelių statybos mašinos.

Kad ir kaip ten bebūtų, man Lenkija teikia džiaugsmą. Kai galvoju apie keliones po Europą automobiliu, apie puikius įspūdžius, visada prisimenu ir Lenkiją – tą didžiąją Europos šalį, turėjusią begalę bendros istorijos akimirkų su Lietuva.