Andrius Kleiva

Periodiškai skaitantys mano tinklaraštį, turėtų prisiminti kaip praeitais, 2008-aisiais metais rašiau epistolinį rašinį konkursui (kurį rašo viso Pasaulio vaikai) pavadinimu „Parašyk kam nors laišką ir paaiškink kodėl pasauliui reikia pakantumo“. Šiais metais, taip pat teko dalyvauti panašiame konkurse, tik su pavadinimu „Parašyk kam nors laišką ir paaiškink kaip geros darbo sąlygos galėtų pagerinti gyvenimą“.

Su parašytu rašiniu, iš klasės vaikų rašinių patekau į mokyklos, o tuomet į miesto. Vakar sužinojau rezultatus, kuriuos nusprendė Palangos lituanistai – trečia vieta. Ką gi, ir vėl nepavyko patekti į sekantį turą, tačiau vistiek užėmiau prizinę vietą. Gerai, baigsiu plepėti – pateikiu rašinį Jūsų teismui (rašinį rasite po nuoroda „Daugiau…“, nes kaip ir praeitą kartą – nenoriu Jūsų užgriozdinti milžinišku teksto gabalu).

Sveikas, Tomai!
Kai praėjusį mėnesį viešėjau Valensijoje, buvau sutikęs Tavo seserį, ir ji man papasakojo, kad Tu metei savo buvusį darbą. Dabar, suradęs keletą, nebegali apsispręsti, kurį pasirinkti: mažiau apmokamą, tačiau su nuostabia aplinka ir darbu su puikiais žmonėmis, ar ten kur gausi didesnį atlyginimą.
Štai kodėl taip ilgai man nerašei. Taigi aš tiesiog norėčiau draugiškai pasidalinti savo apmąstymais bei išdėstyti savo nuomonę. Galbūt tai padės tau apsispręsti, stovint šioje gyvenimo kryžkelėje.

Pasak 2005-aisiais metais “World Values Survey” darytos apklausos, 53.9 procento pasaulio gyventojų yra laimingi. Rezultatai gal ir džiuginantys, tačiau tai reiškia, jog net apie 40 procentų žmonių yra visiškai nelaimingi arba iš dalies nelaimingi. Turiu puikų pagrindą manyti, jog didžioji dalis tų keturiasdešimt procentų yra nelaimingi dėl savo darbo – juk net 65 procentai visų pasaulio gyventojų yra suaugusieji (o jie juk daugiausia yra vienaip ar kitaip dirbantys). Žmonės gali būti nelaimingi dėl vėluojančio, neišmokamo ar mažo atlyginimo, prastų darbo sąlygų (per karšta, per šalta), dėl paslėpto išnaudojimo, dėl perdėto griežtumo, dėl aplinkos (piktų žmonių, kurie taip pat gali būti pikti dėl to paties nemalonaus darbo), dėl socialinės, rasinės diskriminacijos. Dėl pervargimo darbe, dėl neapgalvotai sudarytų darbo salygų žmogų gali užklupti depresija ar kitos rimtos ligos. Šiais laikais sukurta patarlė byloja, kad „jaunystėje užsidirbsi pinigų, o senatvėje juos išleisi vaistams “. Tačiau tikrovė gali būti visiškai kitokia, jei darbo sąlygos bus puikios arba bent šiek tiek geresnės.

Puikaus darbdavio pavyzdys galėtų būti kompanija „Google“, garsėjanti savo idealiąja paieškos sistema www.google.com, satelitinių nuotraukų rinkiniu maps.google.com bei kitais įrankiais, naudojamais ne tik internete, bet ir kompiuteryje. Tai kompanija, kuriai tikrai rūpi darbuotojų gerovė ir laimė. Kiekviename „Google“ atstovybės pastate sukurta įkvepianti aplinka su įvairiomis pramogomis, poilsio zonomis, užkandinėmis bei restoranais („Google“ darbuotojai gauna pusryčius, pietus, vakarienę visiškai nemokamai), baseinais, masažo kėdėmis su prieš akis įtaisytais tikrais akvariumais, kuriuose plaukioja egzotiškos žuvytės. Pavyzdžiui, Ciuriche, Šveicarijoje, esančiame „Google“ ofise net vaikščiojimas po pastato aukštus neįprastas! Nėra jokių liftų ar kitokių įprastų „žmonių transportavimo“ priemonių iš aukšto į aukštą. Žmonės čia leidžiasi čiuožykla arba stulpu! Visai kaip gaisrininkai! Net tokios smulkmenos gali pralinksminti darbo dieną. Pavasarį, vasarą ar kitais metų laikais „Google“ dirbantys žmonės kartu su savo bendradarbiais leidžia laisvalaikį gamtoje. Jie kartu keliauja valtimis ar kitaip pramogauja. Tokie veiksmai labiau suartina kolegas ir padaro darbo aplinką dar jaukesnę ir draugiškesnę. Pasak “Google” dirbančių darbuotojų, jie saugo savo darbo vietą, nes yra gera atmosfera ir galima nusiteikti kūrybingam darbui. Be to, čia tiesiog… smagu dirbti! Kadangi “Google” nepabijojo investuoti į darbuotojų produktyvumą, turime rezultatą – šios kompanijos darbuotojai kuria pačius kokybiškiausius įrankius kompiuteriui bei internetui, pelną skaičiuoja ne milijonais, o kur kas apvalesniais skaičiais, ir… „Google“ yra vienas geidžiamiausių darbdavių pasaulyje! Tiesa, žmonės, bedirbdami tokioje puikios atmosferos kompanijoje, visuomet turi “geros nuotaikos užtaisą”.

Tik pagalvok, Tomai, kokia blogos nuotaikos ir darbų grandinė nusitęs jei darbdaviai nesirūpins savo darbuotojais! Pabandysiu pamąstyti. Įsivaizduok, jog žmogų kasdien sunervina amžinai priekaištaujantis ir darbuotoją moraliai “smaugiantis”darbdavys. Negana to, jam reikia dirbti labai daug ir su mažu užmokesčiu. Tai dar ne viskas – net tą menką atlyginimą, jam dažnai pavėluoja išmokėti, ir žmogus visada turi problemų apmokėdamas sąskaitas už butą, maistą. Diena po dienos žmogus vis labiau ima pykti ant viso pasaulio. Visa “nemalonumų grandinė” prasideda jau pačiame darbe. Jei žmogus dirba sferoje, kurioje reikia kažką aptarnauti, savo neigiamas emocijas jis perkels ant klientų pečių. Apie malonų bei kultūringą bendravimą negali būti net kalbos. Važiuodamas namo mašina, iš pykčio jis gali padaryti avariją. Grįžęs namo, jis “užkrės” neviltimi ir pykčiu savo šeimos narius. O tuomet visa to darbuotojo šeima, galimas daiktas, taip pat iš pykčio darys įvairius blogus darbus.

Manau, kad įmonė, kurioje vyrauja gera atmosfera, kur darbuotojai nuolat jaučia rūpinimąs jais, yra daug kartų geresnė. Nuoširdžiai Tau, Tomai, siūlau rinktis veiklą, kuri atitiktų darbo sunkumo ir užmokesčio santykį. Taip pat, atėjęs į naująją darbovietę, pats pasirink bandomąjį laikotarpį, kurio metu stebėk, kaip su tavimi elgiamasi ir ar darbdavys Tavęs nuolat neengia, ar Tau tinka esanti aplinka, bendravimas su tavimi. Juk kaip sena patarlė sako „Ne piniguose laimė…“. Visapusiškos sėkmės, renkantis sėkmingą, kuriantį puikią nuotaiką darbą! Juk nuo to priklauso ir gyvenimo kokybė.

Tavo draugas Andrius.