Mano nuostabiųjų senelių dėka, aš turėjau galimybę labai smagiai pakeliauti po Rytų Lietuvą. Galiu drąsiai teigti, jog pavažinėjęs po Rytų Lietuvą (šioje Lietuvos dalyje dar nebuvau buvęs), mūsų tėvynės grožį atradau iš naujo ir supratau, jog kelionė nebūtinai turi būti po užsienius, visiškai puikiai galima pakeliauti po Lietuvą.
Ežerų kraštas.
Šioje kelionėje mane labai stebino ežerų gausumas. Kartais būna, jog vieną ežerą nuo kito, skiria tik keletas medžių bei kelias. Kadangi Žemaitijoje ežerai yra retenybė – jų turime vos keletą, man šis ežerų gausumas buvo tikrai labai gražus reginys.
Žmonės.
Ne tik aš, bet ir daugelis kitų žmonių sako, jog Rytų Lietuvos žmonės čia itin nuoširdūs, viską noriai padeda, maloniai kalba. Tai tikrų tikriausia tiesa. Tuo man leido įsitikinti penkių dienų gyvenimas kaimelyje netoli Ignalinos – Palūšėje (šis kaimelis lyg Aukštaitijos nacionalinio parko „sostinė“, nes čia įrengta šio parko direkcija).
Rašytojai.
Itin patiko rašytojų Jono Biliūno, Antano Baranausko bei Antano Vienuolio gimtinių, gimtų namų aplankymas. Buvo labai įdomu pavaikštinėti, apžiūrėti šių žymių Lietuvos rašytojų buvusias gyvenamąsias vietas, susipažindinti su senais daiktais, o ypač įdomu buvo pamatyti J.Biliūno kapavietę: ji pastatyta ant itin aukštos kalvos, ant kurios – didelis paminklas bei kapelis.
Kitos lankytinos vietos.
Be šių smagių apsilankymų, taip pat buvo įdomu apsižvalgyti nuo Ladakalnio, nuo jo matėsi net 6 (jei neklystu) ežerai. Puntuko akmuo – išties didelis. Juolab, jog jo viena pusė – po žeme. Taip pat lankiausi muziejuose, kurie taip pat paliko didelį įspūdį: Bitininkystės muziejuje (labai juokingos skulptūros, kurioms iš burnų lenda bitės (skulptūros naudojamos kaip aviliai!), Arklio muziejuje (susipažinau su Arklių rūšimis, senaisiais lietuvių papročiais), Ginučių vandens malūne.
Siūlau čia apsilankyti ir Jums! Tikrai neapsivilsite!
|
kran |
Kiekvieną vasarą nepraleidžiu progos nors kelis kartus apsilankyti Ignalinos apylinkėse. Aš sakau, jog ten pati gražiausia Lietuvos dalis, na kol kas gražiau nemačiau niekur kitur :)
Justas |
Na, aš kiek tolėliau nuo Ignalinos pajaučiu sielos atgaivą. Man Molėtų apylinkės, Labanoro miškai – idealiausios vietos Žemėje. Niekas nesugadins jų grožio!
Pamiršau |
Na nekomentuosiu būtent šio įrašo, bet štai ką jau senokai norėjau tau pasakyti:
Paskaičius tavo blogą, pasidomėjus apie blogerių meetus (na nežinau kaip jie vadinasi – “blog out”?), kuriuose tu dalyvauji, ir pasidomėjus visa kita tavo veikla, kuri yra susijusi su blogais ir pan., man susidaro toks įspūdis, jog tu, na, gal dar kiek per mažas, nesubrendęs esi visam tam? Kokia tavo vaikystė? (man smalsu, kelerių metų tu pradėjai domėtis visa šia blogerių veikla ir bloginimu?;) Sėdėjimas prie kompiuterio, skaitant kitų, daug vyresnių už tave dėdžių ir tetų blogus, o paskui vaikščiojimas į susitikimus su jais? Galų gale kai kurie (na, beveik visi…) tavo įrašai, ryškiai, pabrėžiu – RYŠKIAI matosi, kokio amžiaus žmogaus yra parašyti. Na gal tu jautiesi labai protingas ir suaugęs savo bendraamžių tarpe, bet gal geriau tą parodyti kitais būdais, na net tiksliai nežinau kokiais, bet tikrai ne šitaip. Galbūt daug kas tave [i]mėgsta[/i], tavimi žavisi tik todėl, kad tu, “ak, koks mielas ir žavus berniukas, oo, jis išdrįso išeiti prieš šitiek žmonių ir pasakyti ką mano apie tai arba apie tai, koks jis drąsus, ak!” juk po 2-3 metų tau prasidės paauglystė ir viskas pasikeis, tu nebebūsi tas žavusis, jaunasis blogeris Andrius Kleiva. Na bet čia tik mano asmeninė nuomonė. ;)
Juk tu dar tik vaikas, tai kodėl tu tuo nepasidžiaugi?:)
Dina |
O aš, vis dėlto, nesuprantu, kodėl kažkas būtinai turi Andriui prikišinėti jauną amžių?
Na ir kas, kad jaunas? Na ir kas, kad jaunesnis už kitus? Žmogus turi teisę užsiimti ta veikla, kuri jam patinka ir atrodo smagi. Taigi, su bendraamžiais jis galbūt bendrauja kitu laiku. O gal bendrauja su vyresniais. Tegu ir prasidės kada paauglystė. Beje, paauglystė prasideda dvylikos. Tegu Andrius keičiasi. Whatever. Jis yra lygiai toks pats unikalus, kaip ir kiekvienas rašantis. Tegu rašo, jei nori. O tie, kurie turi ką prieš, lai neskaito. Sėkmės!
Andrius Kleiva |
Pamiršau >
Pirmiausia tai tu man pasakyk kur aš buvau parašęs, kad aš kažkuo išskirtinesnis už kitus savo bendraamžius? Niekada negalvojau ir taip nemaniau.
Kokia mano vaikystė? Mano vaikystė – tiesiog nuostabi. Aš begalo daug sužinojau, daug pamačiau, bendravau su labai įdomiais ir nuoširdžiais žmonėmis.
Pamiršau |
aš ir nesakau, kad jis neturi teisės užsiimti šia veikla. o paauglystė, beje, kiekvienam prasideda skirtingu amžiumi, nėra kažkokio tikslaus amžiaus.
Pingback: Smėlio spalvos katė | Andrius Kleiva
Mažvydas |
Pamiršau, jeigu Andriaus blogas yra labai pasisekęs jam esant jaunesniam, nei tau ir jei pats Andrius dėsto mintis ir blog’ina ne pagal savo amžių, tai nereikia dėl to jam prikišinėti, kad jis turi džiaugtis jaunyste ar tai, kad jis per jaunas ar nesubrendęs.
Šiaip man pačiam labai malonu matyti, kad auga protingas žmogus, o ne koks one.lt maniakas or something like that. Puikus darbas, Andriau – taip ir toliau! :)
Andrius Kleiva |
Labai dėkoju, Mažvydai :))