null

Šį kartą pas mane tinklaraštyje svečiuojasi „skonybių“ darytoja – Forelle. Į jos tinklaraštį eikit tik su salyga, kad esat sočiai pavalgę ar žadat gaminti kažką iš jos pasiūlytų receptų, nebent kažkokiu stebuklingu būdu mokat valgyti paveiksliukus. Šįkart – mano tinklaraštyje situacija tokia pati. Skanaus!

Pasikvietė mane į svečius Andrius Kleiva. O kaipgi į svečius eisiu be kokio pyrago? Ilgai pasukus galvą ką čia iškepus, nusprendžiau išbandyti naują pyragą, ruoštą garuose. Skamba gana egzotiškai, pati irgi nežinojau kas iš to išeis, bet rezultatas puikus: drėgnas, burnoje tirpstantis šokoladinis pyragas. Po šio pavykusio bandymo, ieškau naujų desertų, ruoštų garuose, receptų.

Mums prireiks:
180 g sviesto arba aliejaus;
1 puodelio cukraus (237 ml);
½ skardinės sutirštinto pieno be cukraus;
2 kiaušinių;
1 puodelio miltų;
100 ml kakavos miltelių (dėjau 6 šaukštus);
1 a.š. kepimo miltelių;
Keli lašai vanilės ekstrakto.

Išmaišyti cukrų, pieną, vanilės ekstraktą ir aliejų. Jeigu naudojamas sviestas, pirmiausia jį ištirpinti. Sudėti kiaušinius ir išplakti. Miltus išsijoti, sumaišyti su kakavos milteliais, kepimo milteliais. Sausus produktus maišant supilti į kiaušinių plakinį. Gautą tešlą supilti į sviestu išteptą indą, uždengti folija ir virti garuose 45 minutes. Atšaldžius galima dekoruoti šokolado ar karamelės glajumi. Rezultatas.


Didesnė nuotrauka paspaudus ant paveikslėlio.
Tik įvykus „blogOUT 2008“ ir jau išsibarsčius daugeliui mūsų dalyvių – susimąstėm, kad nepadarėm visų dalyvių bendros nuotraukos kaip praeitais metais. O aš prisiminiau, kad kelių likusių dalyvių nuotrauką, kurie dar sėdėjo „Seklidėlėj“, gal ir ne pačios nuostabiausios kokybės, bet – padariau. Taigi – dalinuosi ja su jumis!

Atsitiktinai internete radęs šį (Postcrossing.com) stebuklą, iškart panorau išbandyti viską „savame kailyje“. Prisijungiau ir išsiunčiau kelis atvirukus. Kai sulaukiau pirmojo atviruko pats, užsidegiau noru ir toliau pradėjau juos siuntinėti, tuo pačiu gauti ir iš kitų. Tai jau pavirto mano hobiu.

Šis projektas mane žavi tuo, kad pasirodo pasaulyje žmonės vis dar neužmiršta atvirukų rašymo žmonių, o ne kompiuterių raštu bei tikrojo pašto. Kai gavau pirmąjį atviruką, ir vėl pajutau tą popierinių, ne elektroninių laiškų gavimo džiaugsmą. Tačiau dabar apie visą sistemą nuo pradžių ir mano „atvirukinę“ statistiką išsamiau.

Kiekvienas užsiregistravęs, norėdamas išsiųsti atviruką turi paspausti mygtuką „Send a postcard“ ir sutikti su taisyklėmis. Tuomet, visiškai atsitiktiniu būdu išrenkamas žmogus iš bet kurio pasaulio kampelio: duodamas jo adresas bei aprašymas – ką mėgsta, kiek jam metų, kokius atvirukus norėtų gauti (vartotojas įrašo ten ką nori). Taip pat duodamas ir specialus kodas (sakykime LT-12345), kurį gavėjui reikia įvesti registruojant gautą atviruką (registruojama per „Register a postcard“) bei siuntėjui užrašyti ant atviruko jį prieš siunčiant. Vienu metu galima išsiųsti penkis atvirukus.

Visų atvirukų išsiuntimai, gavimai kaupiasi vartotojo profilyje. Kaip aš pats supratau, kuo daugiau išsiunti – tuo daugiau gauni. Aš, asmeniškai, šiuo metu esu išsiuntęs keturiolika atvirukų, iš kurių penki keliauja, o gavęs – aštuonis. Jei norite atidžiau pažiūrėti mano profilį, užeikite į Postcrossing.com/user/nirv. Ten rasite ir valstybes iš kokių aš juos gavau ar kokioms išsiunčiau („keliaujantys“ atvirukai nerodomi).

Susitiksime „Postcrossing’e“!


Šis mano straipsnis buvo atsidūręs šeštame „Naujosios Komunikacijos“ numeryje, tačiau tik dabar Jums galiu duoti parsisiuntus paskaityti straipsnį „Geriausi Lietuvos tinklaraščiai“. Parsisiųsti geros kokybės nuskanuotą žurnalo straipsnį galite iš čia.

Tinklaraščius atrinkau pagal populiarumą, dažną atnaujinimą, kokybišką ir naudingą informaciją ar unikalią rašymo temą. Štai, ir vėl bent mažą trupinėlį pridėjau prie mūsiškės blogosferos populiarinimo. Peržvelkite, paskaitykite gal ten rasite ir savo tinklaraščio nuorodą. :)