Vakar ramiai atsisėdau ir pažiūrėjau šį žiaurų, tačiau parodantį tiesą filmą „Osama“. Šis filmas man padėjo suprasti tikrąją situaciją Afganistane. Prieš filmą, girdėdamas blogas žinias per radiją ar televiziją, pakraupdavau, tačiau nuo šiol išgirdus jas, man pasidarys dar baisiau, kadangi žinau kaip visa tai atrodo iš tikrųjų. Karai su talibanais ir dabartinė situacija Afganistane yra tikrai žiaurūs.
Moterys ten teisių visiškai neturi, negali vaikščioti vienos, pirkti maisto be vyrų, brolių, sūnų. Žmogaus gyvybė ten taip pat lygi nuliui. Kadangi mergaitės tėtis ir dėdė žuvo kare, motinai reikėjo pagalbos, kad uždirbtų pinigų, nes neturėjo iš ko gyventi ir ji apkirpo mergaitę kaip berniuką, tiksliau pavertė ją berniuku.
Mama bandė ieškoti darbo, darbdavys iš pradžių nesutiko, nes pats neseniai atidarė verslą ir neturi pinigų, kad galėtų mokėti algą „berniukui“, tačiau šiaip ne taip – priėmė. Vėliau – kaip ir visus berniukus, „Osamą“ (taip pavadino „berniuką“) išsiuntė į kariuomenę mokytis, kur vėliau pamatė ir nustatė, kad „jis“ – mergaitė.
Jau atpažintą mergaitę norėjo nubausti mirties bausme, tačiau talibanų vadas, maždaug trylikos/keturiolikos metų mergaitę leido vesti senam (apie 60 metų) vyrui. Mergaitės gyvenimas žlugo. Istorija nesibaigė geru, kaip visi šiuo metu rodomi filmai. Siūlau pažiūrėti visiems, kad suprastumėte kaip viskas Afganistane yra iš tikrųjų.
Įsivaizduokite dieną, kai visiems savo veiksmams naudotumėte telefoną. Aš to įsivaizduoti, bent jau kol kas – negaliu. Man vis dar reikia skirtingų, specifikuotų aparatų. Kaip bus vėliau – ateitis ir parodys. Gal telefonai pasidarys tokie „sumanūs“, kad atskirais aparatais mes net nesinaudosime?
Pradžia. Pagaliau išsipildė mano antroji techninė svajonė ir savo technikos arsenalą papildžiau dar vienu žaisliuku – „iPod Touch“. „iPod“ gavau iš Amerikos, todėl mokėti teko net trimis šimtais mažiau. Iš viso turėjau „pakloti“ 700 litų.
„Didžiagalvis“. Šis „iPod’as“ turbūt yra didžiausias iš visų esančių trijų jo brolių. Prieš pirkdamas dėl jo šiek tiek dvejojau, tačiau jau laikydamas rankose tikrai nesigailiu pirkęs jį. Pats „iPod’as“ gal ir yra didelis, tačiau lengvai telpa į paprasčiausią džinsų ar kitokių kelnių (ne tik) kišenę, išbandžiau pats. Visą jo didumą atperka didelis patogumas žiūrint filmus, albumus vartant „CoverFlow“ būsenoje, peržiūrint kelionės nuotraukas ar naršant internete. Ekranas – didelis ir ryškus.
Įdomybės. „iTouch“ man patiko ir tuo, kad jame yra įdėta labai daug įdomybių, kurių praeituose „iPod’uose“ dar nėra. Viena iš jų – „Accelerometer“. Funkcija leidžia „iPod’ą“ sukinėti į visas puses ir vaizdas jame keičiasi pagal horizontalų ar vertikalų stovėjimą. Tai labai praverčia naršant internete bei žiūrint fotografijas. Ir savaime suprantama, liečiamasis ekranas.
Sumanusis. Šis „iPod’as“ – ne tik „iPod’as“. Tai lyg mini-mini-kompiuteris. Delninuku jo pavadinti negalėtumėme, nes jis neturi visų delninuko funkcijų. Tačiau kelionėje jis labai praverčia. Internetas, greiti užrašai į programėlę „Notes“, laikas, pasaulio laikas, žadintuvas (kurio garsas, tiesa, manęs nepažadintų), orai, kalendorius, žemėlapiai, kontaktai, kalkuliatorius. Labai laukiu „AppStore“, nes su juo bus galima dar labiau praplėsti „iPod’o“ funkcijas (visgi apsisprendžiau nejailbreak’inti).
Išvaizda. Ekranas kiek girdėjau yra gaminamas iš specialaus nesibraižančio stiklo – „YouTube“ jau mačiau kelis videoklipus su žmonių bandymais subraižyti savo „iTouch“, tačiau nepavyko. Pasak Needhead‘o, jo „iPhone“ ekranas taip pat labai gerai tarnauja, tačiau permiegojęs su žiebtuvėliu gavo kelis įbrėžimus. Galas smarkiai braižosi, tačiau kadangi nusipirkau labai malonų „Belkin“ dėkliuką, mano „iPod’as“ visokių įbrėžimų nejaučia.
Taip, jau žinau, kad dabar dar daug kas (tikiuosi) parašys apie vykusį „blogOUT“ blogerių susitikimą Palangoje, tačiau nuorodų, rašinių, fotografijų bei truputį mano pridėtos informacijos rinkinį, manau, padaryti nėra per anksti. Jei pats rasiu kažko, įdėsiu (įrašas bus atnaujinamas), jei rastumėte Jūs, ko sąraše nėra – brūkštelėkite komentarą.
Pirmiausia turbūt pasakysiu trumpai (tai nereiškia, kad pasisakymas bus trumpas, tačiau taip sakau, nes galėčiau prirašyti žymiai daugiau) savo žodį. Dar kartą noriu padėkoti visiems „blogOUT 2008“ dalyviams, kurie nepabūgo naujovių ir atvyko sudalyvauti, pabuvoti su bendraminčiais. Visas bendravimas, diskusijos buvo tikrai nuostabūs, daug ko išmokau, daug ką supratau iš tikrai supratingų bei intelektualių žmonių. Taip pat norėčiau padėkoti mūsų rėmėjams, su kuriais susisieksiu asmeniškai. Rodos, daugiau pats nieko pridurti kaip ir neturiu, dar yra daug ką pasakyti, tačiau ką mano apie patį organizavimą, juokingas smulkmenas ir kitus dalykus kiek norės asmeniškai parašys patys dalyviai. Belieka tik pasakyti visiems dalyviams – AČIŪ! Jūs nerealūs!
gyvai blogina katiara (ar bent jau bando d: )
jei dar bus blogintojų – pranešim (:
Taip, ryt jau blogerių susitikimas „blogOUT 2008“. Nevažiuojantieji bei norėję važiuoti turbūt lauksite tiesioginės įrašų transliacijos, fotografijų ir dar kitų įdomybių. Tikiuosi, jog šis įrašas bus papildytas nuorodomis į kitus tiesiogiai rašančius blogerius, mat pats rašyti šį kartą negalėsiu (esu organizatorius). Tad neišsigąskite, jei kartais koks kitas blogeris atnaujintų šį įrašą už mane nuorodomis, fotografijomis ar dar kuo kitu. Sekite šį įrašą!
RSS: