Ilgas nerašymo laikotarpis
Turbūt pradžių pradžia būna, kai blogo autorius dėl kažkokių priežasčių ilgą laiko tarpą nerašo į savo blogą. Kritinę nerašymo ribą autorius dažniausiai peržengia, kai būna nerašoma 1-2-3 mėn. (tai priklauso nuo buvusio populiarumo ir kitų įvairiausių dalykų)

Let the “nesąmonės” begin!
Po ilgo nerašymo tarpo autorius susimąsto, kad jau gana ilgokai nerašė ir reiktų parašyti, bet vis dar neturi minčių, ar idėjų. Tada, visiškai neturėdamas ką rašyti autorius pradeda vieną po kito dėti nuorodas į videoklipus, rašo apie savo dieną ar deda kitas įvairias nesąmones.

Šaltinis: neturiukąrašyti.lt 
Po nesąmonių prirašinėjimo, blogo savininkas sulaukęs didelio skaitytojų nepasitenkinimo bloga straipsnių kokybę, kiekvieną dieną prikopijuoja straipsnių ar anekdotų iš įvairiausių naujienų portalų ir taip jų pripublikuoja, sulaukdamas dar daugiau lankytojų pasipiktinimo.O tada jau prasideda blogodepresija ir kiti gražumai.

Atsiprašome, galiojimo laikas baigėsi
Praradęs didžiąją dalį lankytojų autorius praranda viltį juos susigrąžinti, blogą palieka serverių administratorių valiai kol pasibaigs serverio galiojimo laikas ir blogas “nusprogs”.

Suprantu: kad kiekvienas rašo ką nori ir kaip nori, bet juk be lankytojų nebūtų mūsų? Taip pat suprantu, kad nevisi būtent tokiais būdais turi mirti, bet paimkime statistinę “mirties diagnozę.” Neslėpsiu, kad ir pats kažkada buvau prie blogmirties ribos.


Didesnė nuotrauka paspaudus ant paveikslėlio.
Kai už lango ruduo, visuomet smagu prisiminti šių metų nuostabiąją vasarą. Fotografija daryta prie Platelių ežero.


Nuo šiandien keičiasi mano blogo įrašų bei komentarų RSS adresai. Įrašus nuo šiol galėsite prenumeruoti adresu http://feeds.feedburner.com/kleiva, o komentarus http://feeds.feedburner.com/kleiva2. Prenumeruojantiems el.paštu parametrai nesikeičia. Atsiprašau visų prenumeratorių už iškilusius nesklandumus.

Atnaujinimas: Asterisk sukūrė labai įdomų puslapį “toprss.lt” pagal Internetas_LT idėją. Kai tik pilnai persikels RSS, būtinai reikės ten užregistruoti ir savo blogą. Juk įdomu susirungti su kitais blogeriais ir pažiūrėti kas pirmauja pagal prenumeratorių skaičių?


“Kur po velnių yra Lisabonos gatvė?”
Pamatęs šiek tiek daugiau pasaulio nei tik Lietuvą, pamačiau, kad užsienyje žmonės stengiasi padėti svečion šalin atvažiavusiam užsieniečiui. Žinoma žmonių yra įvairių ir visur tokių bus, bet faktas tas, kad daugelyje užsienio šalių žmonės nusiteikę žūtbūt parodyti “kur po velnių yra ta Lisabonos gatvė.

Amerikiečiai
Daugelis amerikiečių yra labai pasikėlę žmonės, bet jeigu pamatytų, kad užsienietis stovi su žemėlapiu ir niekaip nesuvokia kur jam eiti, jis visada prieis pasisveikins ir maloniai pagelbės surasti norimą vietą.

Padeda net kelyje
Labai gerą įspūdį sudarė čekai bei vokiečiai. Belaukdami žalios šviesos, vartydami Prahos žemėlapį ir tuo pačiu begalvodami kur sukti, sulaukėm šūksnio iš sekančioje kelio juostoje automobilyje sėdinčio žmogaus šūksnio “Gal padėti ką nors surasti? Ko nerandate?”. Iki žalio šviesos jis mums viską greitai išaiškino ir mes puikiai supratome kur reikia važiuoti.

Kodėl tarp užsieniečių būti gera?
Tarp užsieniečių būti gera, nes iš jų veidų sklinda šypsena ir laimė. Kartais pagalvoju kaip užsieniečiui padėtų lietuvis: ar nusisuktų ir nekreiptų dėmesio, ar susiraukęs išpyškintų “kur eit“, o gal visgi su šypsena, nors ir nemoka jų kalbos, pamosuotų rankomis kur eiti ar parodytų žemėlapyje.

Šypsokis – būk laimingas

Nežinau ar kas nors suprato šio įrašo pagrindinę mintį, bet aš norėjau pasakyti, kad kai kurie lietuviai yra baisūs “surūgėliai”. Bent Palangos miestas yra purvinas žmonių nuotaikomis, todėl aš visada stengiuosi eiti besišypsodamas (žinoma, reikia turėti galvą ir nedaryti to pašiepiamai) ir “užkrėsti” kitus žmones savo šypsena.


Šiuolaikiniame web2.0 internete rasime tekstų bei nuotraukų redaktorių, šiuolaikišką nuotraukų ar filmukų talpintoją. Pasirodo tai dar ne viskas. Internete yra “pasislėpusi” programėlė įvairiausių kalbų mokymuisi, kuri yra pasivadinusi pavadinimu Mango.

Važiuojant pailsėti į Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją ar kitur, visada pravartu mokėti bent kelis pagrindinius nacionalinius šio šalies kalbos žodžius ar sakinius: “Sveikas. Kaip sekasi?” ar “Laba diena. Gal žinote kur yra Lisabonos gatvė?”

Užsiregistravę svetainėje galėsime mokintis portugalų, rusų, ispanų, prancūzų, japonų ir daug kitų įvairiausių kalbų. Galėsime rinktis pamokas angliškai, kelias ispaniškas bei lenkiškai. Lietuviškų pamokų kol kas nėra, bet kas šiek tiek moka anglų tam tai tikrai nėra kliūtis.

Kiekviena kalba turi apie šimtą pamokų, viena pamoka suskirstyta į aštuoniasdešimt skirsnių į kuriuos įeina naujų žodžių mokymasis, išmoktų žodžių kartojimas, taisyklės.